Žieminių kvietrugių auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas


Statistikos kursinis darbas. Įvadas. Statistiniai duomenų apie žieminių kvietrugių šaltiniai ir analizės būdai. Statistiniai duomenų šaltiniai. Pasėlių plotų statistinės analizės būdai. Derliaus ir derlingumo statistinės analizės būdai. Žieminių kvietrugių plotų, derliaus ir derlingumo statistinė analizė. Tauragės apskrities visų ūkių žieminių kvietrugių pasėlių plotų statistinė analizė. Žieminių kvietrugių plotų, derliaus ir derlingumo perspektyvos. Išvados. Literatūra. Priedai.


Žemės ūkiui priklausanti žemė sudaro maždaug 60 % bendro šalies ploto. Didžioji dalis (73%) šios žemės yra arimai ir kultūrinės ganyklos. Likusi dalis – natūralios pievos ir ganyklos bei vaismedžių sodai. Maždaug 1/3 Lietuvos užima miškai.

Tarp Lietuvos kultūrinių augalų pasėlių javai užima labai svarbią vietą. Tai varpinių šeimos augalai - kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kukurūzai, ryžiai. Vieni šių augalų naudojami tik žmogaus maistui, kiti – daugiau gyvulių pašarui. Kai kurie tinka ir naudojama abiem tikslam. Nemaža javų grūdų sunaudojama ir pramonės reikalams, kaip antai: spirito, gliukozės ir kitokių produktų gamybai.

Žemės ūkio produkcijos dalis sudaro apie 8-9% šalies vidaus produkto apimties. 1989m. priėmus Valstiečių ūkio įstatymą, Lietuvoje pradėjo atsikurti ūkininkai. Ūkininkų skaičius sparčiai didėja. Vykstant agrarinei reformai, žemė perskirstoma tarp naudotojų, keičiasi žemės ūkio produkcijos apimtys: mažėja bendrovėse ir didėja ūkininkų ūkiuose pagamintos produkcijos. Sprendžiant lokalines ar globalines problemas, priimant ūkinius sprendimus, reikalinga informacija. Šią ir kitą mums svarbią informaciją suteikia statistika.

Kiekviename valstybės raidos etape žemės ūkio statistikai keliami atitinkami uždaviniai, kad ji kuo išsamiau pateiktų to etapo šalies žemės ūkio būklę bei vystymosi tendencijas. Pasėlių plotų statistikos uždaviniai: stebėti sėjos eigą, parodyti kokiais žemės ūkio augalais plotai apsėti, nagrinėti pasėlių plotų struktūrą ir dinamiką, tirti pasėlių plotų pasiskirstymą pagal ūkio subjektus, sugrupuoti ūkius pagal bendrą bei atskirų žemės augalų plotą, analizuoti teritorinį žemės ūkio augalų išsidėstymą ir kt. Derliaus ir derlingumo statistikos uždaviniai: rinkti, sisteminti ir analizuoti duomenis apie atskirų augalų, jų pogrupių bei vienarūšių grupių derlių ir derlingumą; tirti derliaus ir derlingumo dinamiką, aiškinti lemiančius veiksnius ir jų poveikio dydį.

Šiame darbe atliksiu keturių metų Tauragės apskrities visų ūkių žieminių kvietrugių ploto, derliaus ir derlingumo statistinę analizę. Tiriamas laikotarpis 2003 m., 2004m., 2005m. ir 2006m. Darbo tikslas – išnagrinėti žieminių kvietrugių būklę Tauragės apskrityje ir auginimo perspektyvas.

Duomenims apibendrinti naudojau statistines lenteles ir diagramas.

Pasėlių plotų statistinės apskaitos tikslas – gauti patikimus duomenis žemės ūkio augalų derlingumui ir derliui apskaičiuoti. Pagrindiniai derliaus ir derlingumo duomenų šaltiniai yra statistinės ataskaitos, namų ūkio tyrimo duomenys. Statistikos darbuotojai renka informaciją apie išaugintą derlių visuose ūkiuose.

Pasėlių plotų, derliaus ir derlingumo statistinę apskaitą ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, gyventojų ūkiai ir kitos žemės ūkio įmonės vykdo statistikos departamento nustatyta tvarka pagal pateiktas ataskaitų formas rajonų statistikos skyriams. Derlius ir derlingumas tiriami ištisinio ir dalinio stebėjimo metodais.

Pasėlių plotai analizuojami sudarant analitinius rodiklius. Jais remiantis, apibūdinama sėjos eiga ir jos rezultatai, visuose ūkiuose grupuojami pagal pasėlių plotų dydį, analizuojami pasėlių plotų pokyčiai, aiškinami pokyčius lemiantys veiksniai ir nustatomas jų įtakos dydis, nagrinėjama pasėlių plotų struktūra, pasėlių pasiskirstymas pagal naudotojų kategorijas, išdėstymas teritorijoje, tiriamas veislinių pasėlių paplitimas ir t.t.

Pasėlių plotų statistinę analizę rekomenduotina atlikti tokia tvarka ir taikyti šiuos ekonominių reiškinių tyrimo būdus.

Stebėjimo metu stebima sėjos eiga ir galima suskaičiuoti, kokie atskirų žemės ūkio augalų, jų pogrupių ir grupių plotai apsėti nuo sėjos pradžios, kiek procentų tai sudaro numatytų apsėti plotų, koks plotas dar liko neapsėtas. Sėjos eiga gali būti analizuojama pagal žemės ūkio bendrovių ir įmonių kategorijas ir teritoriją.

Visi ūkiai grupuojami pagal pasėlių plotų dydį ir atskirų žemės ūkio augalų pasėlių plotus bei pasėlių plotų pokyčio įtaką žemės ūkio augalų derlingumo pokyčiams. Tinka struktūriniai ir analitiniai grupavimo būdai. Struktūrinio grupavimo būdu patogu išsiaiškinti atskirų ūkių, bendrovių ar rajonų pasiskirstymą pagal pasėlių plotų dydį, o analitiniu – nustatyti pasėlių plotus lemiančius veiksnius.

Pasėlų plotų dinamikos rodikliai rodo plotų pokyčius per tam tikrą laikotarpį. Dinamikai apibūdinti naudojami absoliutūs ir santykiniai dydžiai, dinamikos eilutės rodikliai ( absoliutus pokytis, kitimo tempas, pokyčio tempas ir šių rodiklių vidurkiai ), indeksai. Rodikliai gali būti skaičiuojami kaip baziniai ir grandininiai, diferencijuotai pagal žemės ūkio augalus, jų pogrupius, grupes ir bendrai – visų pasėlių. Plotų dinamikos rodikliai gali būti analizuojami pagal visų ūkių kategorijas ir teritoriją.

  • Statistika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (6482 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 123 KB
  • Žieminių kvietrugių auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas
    10 - 6 balsai (-ų)
Žieminių kvietrugių auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas. (2015 m. Gegužės 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/zieminiu-kvietrugiu-auginimo-rezultatu-statistine-analize-ir-prognozavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:12