Žieminių rapsų auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas


Žemės ūkio kursinis darbas. Įvadas. Statistiniai duomenų apie žieminius rapsus šaltiniai ir analizės metodai bei būdai. Statistinių duomenų apie žieminių rapsų plotus, derlių ir derlingumą šaltiniai. Žieminių rapsų statistinės analizės metodai ir būdai. Žieminių rapsų auginimo rezultatų statistinė analizė. Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų plotų statistinė analizė. Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų derliaus statistinė analizė. Derlių lemiančių veiksnių analizė. Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų derlingumo statistinė analizė. Rapsų auginimo ekonominių rezultatų statistinė analizė. Žieminių rapsų auginimo rezultatų prognozavimas. Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų pasėlių plotų prognozavimas. Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų derlingumo prognozavimas. Išvados. Literatūra. Priedai.


Žieminių rapsų plotų duomenys analizuojami sudarant analitinius rodiklius. Jais remiantis, galima visus ūkius grupuoti pagal žieminių rapsų plotų dydį, analizuoti plotų pokyčius, išsiaiškinti pokyčius lemiančius veiksnius ir nustatyti jų įtakos dydį, nagrinėti žieminių rapsų plotų struktūrą.

2010m. – 2012m. didžiausi žieminių rapsų pasėlių plotai buvo Kėdainių raj. savivaldybėje, o mažiausi Birštono raj. savivaldybėje.

Toliau nagrinėjant žieminių rapsų plotų analizę kursinio autorė pateikia plotų struktūrą pagal savivaldybes.

Jonavos rajonų savivaldybėje didžiausias pasėlių plotas nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų pasėlių ploto yra 2010 m.(17,13 proc.), o mažiausias – 2010 m. (6,17 proc.).

Kaišiadorių rajonų savivaldybėje didžiausias pasėlių plotas nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų pasėlių ploto yra 2012 m.(8,37 proc.), o mažiausias – 2011 m. (1,11 proc.).

Kauno rajonų savivaldybėje didžiausias pasėlių plotas nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų pasėlių ploto yra 2010 m.(20,37 proc.), o mažiausias – 2012 m. (14,72 proc.).

Kėdainių rajonų savivaldybėje didžiausias pasėlių plotas nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų pasėlių ploto yra 2011 m.(46,65 proc.), o mažiausias – 2010 m. (37,05 proc.).

Prienų rajonų savivaldybėje didžiausias pasėlių plotas nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų pasėlių ploto yra 2010 m.(9,35 proc.), o mažiausias – 2012 m. (3,45 proc.).

Raseinių rajonų savivaldybėje didžiausias pasėlių plotas nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų pasėlių ploto yra 2011 m.(21,19 proc.), o mažiausias – 2010 m. (6,44 proc.).

Matome, kad žymiai didesnis žieminių rapsų pasėlių plotas yra ūkininkų ir šeimos ūkiuose, palyginti su žemės ūkio bendrovėse auginamais žieminiais rapsais. Didžiausias pasėlių plotas ūkininkų ir šeimos ūkiuose buvo 2010 m. 11305 ha, žymiai mažiau 2011 m. t.y. 4340 ha, 2012m. vėl pakilo iki 9391 ha. Žemės ūkio bendrovėse pasėlių plotai užima žymiai mažesnius plotus, 2010 m. 3715 ha, 2011 m. 1978 ha, o 2012 m. 3868 ha.

2012m. lyginant su 2010m. žieminių rapsų pasėlių plotai padidėjo tik Raseinių rajono savivaldybėje 1270ha arba 131,33 proc. pasėlių plotai sumažėjo daugumoje rajonų savivaldybių t.y. Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių ir Prienų rajonų savivaldybėse atitinkamai 94 ha arba 36,02 proc., 521 ha arba 20,25 proc., 80 ha arba 6,72 proc., 1108 ha arba 36,21 proc., 281 ha arba 5,05 proc., 947 ha arba 67,45 proc.

2012 m. Birštono rajono savivaldybės žieminių rapsų pasėlių plotai sudarė 118,44 proc., Jonavos r. sav. – 526,15 proc., Kaišiadorių r. sav. – 1585,71 proc., Kauno r. sav. – 165,70 proc., Kėdainių r. sav. –179,30 proc., Prienų r. sav. – 180,63 proc., Raseinių r. sav. – 167,06 proc. buvusio žieminių rapsų ploto 2011 m.

Pasėlių plotų didėjimą nulemti galėjo žemių sausinimas, pievų pavertimas ariama žeme, dirvonų įsisavinimas, o mažėjimą – miestų, gyvenviečių, pramonės įmonių, kelių atsiradimas, apsodinimas miškais.

Tai rodo kad žieminių rapsų pasėlių plotai turi tendencija mažėti, nes parametras b<0. Paskaičiuota aproksimacijos paklaida yra μ aproks. = 30,23 proc. Parinkta funkcija, t.y. tiesės lygtis, netiksliai išreiškia apskaičiuotų plotų priartėjimą prie faktinių žieminių rapsų plotų, nes aproksimacijos paklaida viršija 10 proc.

2.2 Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų derliaus statistinė analizė

Visų pirma analizuodama žieminius rapsus sudarysiu jų derliaus ir jų struktūros lentelę.

2010m. – 2012m. didžiausias žieminių rapsų derlius buvo Kėdainių rajono savivaldybėje, o mažiausias Birštono rajono savivaldybėje.

2010 m. didžiausias derlius buvo gautas Šiaulių ir Marijampolės apskrityse atitinkamai 48,68 proc. ir 19,35 proc., o mažiausias – Utenos ir Alytaus apskrityse: 0,18 proc. ir 1,26 proc., 2011 m. didžiausias derlius buvo Šiaulių ir Kauno apskrityse: 37,68 proc. ir 31,22 proc., o mažiausias Utenos ir Tauragės apskrityse atitinkamai 0,69 proc. ir 0,75 proc., 2012 m. didžiausias žieminių rapsų derlius buvo gautas Šiaulių ir Panevėžio apskrityse (49,80proc. ir 17,60 proc.), o mažiausias Utenos apskrityje (0,60 proc.).

2011 m. žieminių rapsų derlius sumažėjo 10209 t., o 2012 m. padidėjo 21470 t. lyginant su 2010 m. ir 31679 t. lyginant su 2011 m. kitimo tempas išreikštas procentais rodo kiek vėlesnio laikotarpio lygis sudaro nuo ankstesnio laikotarpio lygio. Tai reiškia, kad 2011 m. žieminių rapsų derlius sudarė 56,25 proc., o 2012 m. sudarė 192,01 proc. 2010 m. buvusio derliaus ir 341,36 proc. 2011 m. buvusio derliaus.

2012m. lyginant su 2010m. žieminių rapsų derlius sumažėjo tik Prienų rajono savivaldybėje 780 t arba 34,71 proc. žieminio rapso derlius padidėjo daugumoje rajonų savivaldybių t.y. Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonų savivaldybėse atitinkamai 145 t arba 38,16 proc., 3053 t arba 74,55 proc., 1155 t arba 58,13 proc., 812 t arba 13,82 proc., 11444 t arba 147,61 proc., 5641 t arba 565,80 proc.

2012 m. Birštono rajono savivaldybės žieminių rapsų derlius sudarė 176,77 proc., Jonavos r. sav. – 1557,30 proc., Kaišiadorių r. sav. – 3879,01 proc., Kauno r. sav. – 298,66 proc., Kėdainių r. sav. –278,54 proc., Prienų r. sav. – 250,34 proc., Raseinių r. sav. – 258,16 proc. buvusio žieminių rapsų derliaus 2011 m.

Parinkta antrojo laipsnio parabolės lygtis netiksliai išreiškia apskaičiuoto derliaus priartėjimą prie faktinio žieminių rapsų derliaus, nes aproksimacijos paklaida didesnė kaip 10 proc., ir ji lygi 33,84 proc.

Analizuojant indeksus iš 9 ir 10 lentelių matyti, kad 2011 metus lyginant su 2010 metais bendras žieminių rapsų derlius Kauno apskrities visuose ūkiuose dėl plotų ir derlingumo pokyčių sumažėjo 45,11 proc. arba 11112,86 t. plotams sumažėjus 57,91 proc. bendrasis derlius sumažėjo 14271,28 t. derlingumui padidėjus 30,49 proc. bendras žieminių rapsų derlius padidėjo 3159 t.

2012 metus lyginant su 2010 metais bendras žieminių rapsų derlius padidėjo 81,93 proc. arba 20182,62 t. plotams sumažėjus 11,72 proc. bendras derlius sumažėjo 2888,04 t., o derlingumui padidėjus 106,10 proc. bendras žieminių rapsų derlius padidėjo 23070,66 t.

2.3 Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų derlingumo statistinė analizė

2012 m. lyginant su 2010 m. žieminių rapsų derlingumas didėjo visose rajonų savivaldybėse t.y. Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybėse atitinkamai 1,68 t/ha arba 115,07 proc., 1,79 t/ha arba 105,92 proc., 1,09 t/ha arba 62,64 proc., 1,47 t/ha arba 75,00 proc., 2,11 t/ha arba 138,82 proc., 1,61 t/ha arba 100,63 proc., 1,82 t/ha arba 156,90 proc.

2012 m. Birštono rajono savivaldybės žieminių rapsų derlingumas sudarė 148,82 proc., Jonavos r. sav. – 280,65 proc., Kaišiadorių r. sav. – 243,97 proc., Kauno r. sav. – 158,06 proc., Kėdainių r. sav. –155,13 proc., Prienų r. sav. – 113,43 proc., Raseinių r. sav. – 155,21 proc. buvusio žieminių rapsų derlingumo 2011 m.

Tai rodo, kad Kauno apskrityje visuose ūkiuose žieminių rapsų derlingumas kasmet vidutiniškai padidėdavo 0,87 t/ha.

Parinkta funkcija, t.y. tiesės lygtis, tiksliai išreiškia apskaičiuotų derlingumų priartėjimą prie faktinių žieminių rapsų derlingumų, nes aproksimacijos paklaida neviršija 10%, ji lygi 7,35 %.

Norint ištirti derlingumo priklausomybę nuo žemės ūkio naudmenų našumo balo, reikia atlikti koreliacinę – regresinę analizę.

Žieminių rapsų derlingumo priklausomybę nuo žemės kokybės statistiškai aprašo tokia regresijos lygtis:

Pagal 5 priedo skaičiavimo rezultatus, galima teigti, kad regresijos modelis yra nepatikimas (p = 0.63), o ryšiai tarp žieminių rapsų derlingumo ir žemės kokybės yra teigiami, silpni (r = 0.23)

Iš gautos regresijos lygties galima tvirtinti, kad žemės kokybei padidėjus beveik vienu našumo balu, žieminių rapsų derlingumas padidėja 0.03 t/ha, kitiems veiksniams, neįtrauktiems į lygtį, esant vidutinio lygio.

Iš 7 priede gautų skaičiavimo rezultatų galima teigti, kad regresijos modelis yra nepatikimas, (p = 0.076), o ryšiai tarp žieminių rapsų derlingumo ir žemės kokybės yra silpni (r = 0.71).

Iš gautos regresijos lygties galima tvirtinti, kad žemės kokybei padidėjus vienu našumo balu, žieminių rapsų derlingumas padidėja 0,04 t/ha, kitiems veiksniams, neįtrauktiems į lygtį, esant vidutinio lygio. Žemės ūkio naudmenų našumo balas žieminių rapsų derlingumo kitimą apsprendė 50 proc. (r2 = 0.5 ), kitiems veiksniams, neįtrauktiems į lygtį, esant vidutinio lygio.

Norint išsiaiškinti žieminių rapsų auginimo rezultatus, reikia išanalizuoti Žemės ūkio bendrovių (įmonių) žemės ūkio produktų pardavimo ataskaitas už 2009 - 2011 metus (5-žū – metinė). Šioje ataskaitoje yra atskirai išskiriami žieminiai rapsai.

Pagal šią ataskaitą galima teigti, kad 2009 m. žieminių rapsų augintojai patyrė nuostolį – 2914,8 tūkst.Lt, 2010 m. buvo pelnas – 978,8 tūkst.Lt, o 2011 metais – nuostolis kuris siekė 5589,71 tūkst.Lt.

Apskaičiavus žieminių rapsų ekonominius rodiklius 2009 – 2011 m., galima teigti, kad Kauno apskrities 1 gyventojui žieminių rapsų daugiausia teko 2009 m. 0,07 t.

Iš 4 paveikslo matome, kaip žieminio rapso auginimo išlaidos pasiskirsto pakankamai vienodai. Matyti, jog 2009 – 2011 metais daugiausia išlaidų patirta dėl trąšų ir dirvos gerinimo medžiagų, bei kitų išlaidų. Mažiausia išlaidų patiriama dėl elektros energijos.

3.1. Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų pasėlių plotų prognozavimas

Statistikoje prognozinių rodiklių apskaičiavimas turi didelę reikšmę. Jis negalimas be statistinės analizės. Apskaičiuoti dydžiai yra tik spėjami, taigi negalime 100( garantuoti šių rodiklių patikimumo.

Turint penkerių metų duomenis žieminių rapsų pasėlių plotus, derlių ir derlingumą, galima daryti prognozes ateinantiems metams. Tam naudojama programa Microsoft Excel ―› Data Analysis ―› Regression.

Iš apskaičiuotų duomenų galima daryti išvadą, kad žieminių rapsų pasėlių plotams Kauno apskrityje kasmet vidutiniškai mažėjant 131,8 ha, 2013 m. žieminiai rapsai Kauno apskrityje užims 11581,4 ha.

Tai rodo, jog derlingumui padidėjus 0,105 t/ha, 2013 m. žieminių rapsų derlingumas gali siekti 2,803 t/ha visuose Kauno apskrities ūkiuose.

Išanalizavusi Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų pasėlių plotą, derlių ir derlingumą galima daryti tokias išvadas:

Didžiausi žieminių rapsų pasėlių plotai Kauno apskrityje buvo 2010 metais – 15020 ha, o mažiausi 2011 metais – 6318 ha.

Didžiausi žieminių rapsų pasėlių plotai auginami Kėdainių rajono savivaldybėje, kurioje visais analizuojamais metais užima didžiausią dalį visų ūkių žieminių rapsų plotų struktūroje Kauno apskrityje. Tai sudaro 2010 metais 37,05 proc., 2011 m. – 46,65 proc., 2012 m. - 39,85 proc. Mažiausi žieminių rapsų pasėlių plotai auginami Birštono rajono savivaldybėje.

Nagrinėjamu laikotarpiu Kauno apskrityje visų žieminių rapsų pasėlių plotas kasmet vidutiniškai sumažėdavo 880,50 ha arba 6,04 proc. O analizuojamu laikotarpiu Kauno apskrityje visų ūkių žieminių rapsų pasėlių plotas kasmet vidutiniškai sudarydavo po 93,96 proc. nuo 2010 metų apsodintų žieminių rapsų plotų.

Žieminių rapsų pasėlių plotas Kaišiadorių rajono savivaldybėje 2011 m. sudarė 5,88 proc., 2012 m. – 93,28 proc. nuo 2010 metais buvusio žieminių rapsų pasėlių ploto, bei analizuojamu laikotarpiu atitinkamai sumažėjo: 1120 ha (94,12 proc.) ir 80 ha (6,72 proc.).

Raseinių rajono savivaldybėje visuose ūkiuose žieminių rapsų pasėlių plotas 2011m. ir 2012 m. lyginant su 2010 m. didėjo atitinkamai: 372 ha (38,47 proc.) ir 1270 ha (131,33 proc.). Ir per nagrinėjamą laikotarpį žieminių rapsų pasėliai atitinkamai sudaro: 2011 m.- 138,47 proc., 2012m. – 231,33 proc. nuo 2010 m. buvusio žieminių rapsų pasėlių ploto.

Lygtis, rodanti žieminių rapsų pasėlių kitimo kryptį yra tokia: ȳt= 11532,33-880,50t.. Tai rodo, jog Kauno apskrityje žieminių rapsų plotai kasmet vidutiniškai sumažėdavo 880,50 ha.

Didžiausia Kauno apskrities visų ūkių žieminių rapsų derliaus dalis visuose Lietuvos žieminių rapsų derliuose yra 2011 metais. Tai sudaro 31,22 proc. arba 13125 t nuo viso Lietuvos žieminių rapsų derliaus. Mažiausia dalis yra 2010 metais, t.y. 13,13 proc. arba 23334 t.

Didžiausią dalį žieminių rapsų derliaus Kauno apskrityje sudaro Kėdainių rajono savivaldybė atitinkamai 2010 m. – 33,23 proc., 2011 m. – 52,51 proc., 2012 m. – 42,85 proc. Mažiausią žieminių rapsų derliaus dalis yra Birštono rajono savivaldybėje. Šioje savivaldybėje žieminių rapsų derlius nuo viso Kauno apskrities žieminių rapsų derliaus 2010 m. sudaro 1,63 proc., 2011 m. – 2,26 proc., 2012 m. – 1,17 proc.

Didžiąją dalį žieminio rapso derliaus gauna ūkininkų ir šeimos ūkiai. 2010 metais žieminių rapsų derlius ūkininkų ir šeimos ūkiuose buvo gauta 10968 t daugiau bei ŽŪB ir įmonėse, 2011 metais – 4547 t daugiau, o 2012 metais – 16174 t daugiau.

Nagrinėjamu laikotarpiu Kauno apskrityje visų žieminių rapsų derlius kasmet vidutiniškai padidėdavo 10735 t arba 38,57 proc. O analizuojamu laikotarpiu Kauno apskrityje visų ūkių žieminių rapsų derlius kasmet vidutiniškai sudarydavo po 138,57 proc. nuo 2010 metų gauto žieminių rapsų derliaus.

Labiausiai Kauno apskrityje žieminių rapsų derlius per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo Prienų rajono savivaldybėje atitinkamai: 16641 t (73,92 proc.), 780 t (34,71 proc.). O didėjo Raseinių rajono savivaldybėje.

Lygtis, rodanti žieminių rapsų derliaus kitimo kryptį yra tokia: ȳt= 27087,67+1876,835t+8858,165t2. Tai rodo, kad Kauno apskrityje žieminių rapsų derlius kasmet vidutiniškai padidėdavo 1876,835 t.

2010 m. lyginant su 2011 m. žieminių rapsų derlingumas Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse sumažėjo atitinkamai: 0,45 t/ha (26,63 proc.), 0,58 t/ha (33,33 proc.).

Per nagrinėjamą laikotarpį, apskaičiavus bazinį absoliutų derlingumo pokytį, galima pastebėti, kad Birštono, Kauno, Kėdainių, Prienų ir Raseinių rajonų savivaldybėse žieminių rapsų derlingumas didėja.

Lygtis, rodanti žieminių rapsų derlingumo kitimo kryptį yra tokia: ȳt=2,39+0,87t. Tai rodo, kad Kauno apskrityje žieminių rapsų derlingumas kasmet vidutiniškai padidės 0,87 t/ha.

Prognozinis žieminių rapsų pasėlių plotas Kauno apskrities visuose ūkiuose 2013 m. bus 11581,4 ha. Šio augalo derlingumas Kauno apskrities visuose ūkiuose 2013 m. prognozuojama, kad bus 2,803 t/ha.

Čiulevičienė V., Šuliauskienė D. 2007. Metodiniai patarimai žemės ūkio statistikos ir prognozavimo kursiniam darbui rengti. Akademija.

Statistikos Departamentas prie LRV. Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistinių ataskaitų sąrašas.[interaktyvus]. [ žiūrėta 2013 m. gruodžio 9 d.]. Prieiga per internetą:

Žieminių rapsų auginimo rezultatų statistinė analizė ir prognozavimas. (2014 m. Vasario 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/zieminiu-rapsu-auginimo-rezultatu-statistine-analize-ir-prognozavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 21:30