Žiniasklaidos teikiamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas situacijos analizė ir ku studentų požiūris


Ekonomikos bakalauro darbas.

Įvadas. Literatūros apžvalga. Narkomanijos problema Lietuvoje. Šiandieninis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje. Veiksniai, lemiantys psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, ir rizikos grupės. Žiniasklaidos poveikis visuomenei. Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacijos sklaida. Narkotikų kontrolės departamento metiniuose pranešimuose esančių skyrelių „Lietuvos žiniasklaidos pranešimų tematika apie narkotines ir psichotropines medžiagas“ 2004 -2008 metų palyginamoji analizė. Žiniasklaidos vaidmuo narkomanijos prevencijoje. Tiriamoji dalis. Tyrimo apimtis ir metodika. Tyrimo rezultatai. Lietuvos Respublikos žiniasklaidoje publikuojamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas situacijos analizė už 2009 ir 2010 metų antrą pusmetį. Televizijos ir radijo laidų pateikiančių informaciją apie narkotines medžiagas, analizė už 2009 ir 2010 metų antrus pusmečius. Klaipėdos universiteto studentų požiūris į žiniasklaidos teikiamą informaciją apie nelegalias narkotines medžiagas. Rezultatų aptarimas. Išvados. Rekomendacijos. Literatūra. Priedai.


Narkomanijos prevencijos ir narkotikų žalos išaiškinimo straipsniai – tai šviečiamojo ir mokomojo turinio informacija apie narkotikus ir narkomaniją, skirta plačiąjai visuomenei ir specialistams, dirbantiems su vaikais, bet visų pirma tėvams, pedagogams, auklėtojams ir pan.

Straipsniai apie narkomanų gyvenimą ir gydymą – tai pranešimai, kuriuose pasakojama apie narkomanų gyvenimą bei informacija apie narkomanų gydymą ir reabilitaciją.

Narkotikų vartojimo statistika ir tyrimai – tai informacija apie atliktų respublikoje, savivaldybių teritorijose ar pasaulyje tyrimų medžiaga apie narkotikų vartojimo paplitimą.

Politinio pobūdžio informacija – tai žiniasklaidos informacija apie įstatymus ir draudimus dėl narkotikų vartojimo, platinimo, pervežimo, slėpimo ir pan. (toliau – „politika“).

Narkotikai ugdymo institucijose – tai žiniasklaidoje skelbiama informacija apie ugdymo institucijose išaiškintus narkotikų vartojimo ar platinimo atvejus.

Piekutė E. Žiniasklaidos teikiamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas situacijos analizė ir KU studentų požiūris. Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programos baigiamasis darbas. Darbo vadovė doc. dr. D. Jurgaitienė, Klaipėdos universitetas: Klaipėda, 2012. – 55 p.

Darbo tikslas - įvertinti informacijos apie narkotikus ir narkomaniją situaciją žiniasklaidoje ir KU studentų požiūrį.

I darbo dalis. Metodika. Atlikta 2009 ir 2010 metų antrųjų pusmečių žiniasklaidos produkcijos (laikraščių straipsnių, internetinių naujienų svetainių pranešimų, televizijos ir radijo laidų anonsų) situacijos analizė. Iš viso per analizuotus pusmečius įvertinta 2163 žiniasklaidos produktai apie narkotikus ir narkomaniją, iš jų rasta: 2131 straipsnis (spaudoje - 840 vnt., naujienų svetainėse – 1291 vnt.) bei 15 radijo ir 17 televizijos laidų anonsų. Statistiškai duomenys apdoroti naudojant SPSS programą (17 versija). Naudoti X2 (Chi square), Stjudento ir Mann – Whitney testai ir pasirinktas reikšmingumo lygmuo p≤0,05.

Įvertinus žiniasklaidos produkcijos tematikos pobūdį nustatyta, kad per 2009 m. antrąjį pusmetį net 66,3 proc. informacijos sudarė „kriminalai“, o 2010 m. – 41,8 proc. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų žalos išaiškinimo straipsniams atiteko: 2009 m. – 11,5 proc., o 2010 m. – 20,0 proc. Mažiausiai Lietuvos žiniasklaidoje buvo kalbama apie įvykius, susijusius su narkotikais ugdymo institucijose: 2009 m. – 0,7 proc., 2010 m. – 2,6 proc. 2010 m. produkcija nuo 2009 m. pagal tematiką statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,001).

Įvertinus radijo stočių ir televizijos kanalų transliuojamą informaciją apie narkotikus ir narkomaniją, nustatyta, kad televizijoje ir radijuje retai kalbama šiomis temomis. Vienintelė radijo stotis, kuri kalba apie narkotikus – Nacionalinis Lietuvos radijas. Komercinių radijo stočių narkotikų temos nedomina. Iš televizijos kanalų dažniausiai informaciją apie narkotikus transliuoja LTV ir Lietuvos ryto TV kanalai.

Antra darbo dalis. Apklausta 147 KU SvMF studentai. Norint nustatyti studentų požiūrį į žiniasklaidos teikiamą informaciją apie narkotikus anketinė apklausa buvo atlikta Likerto skalės pagalba. Studentai gana skeptiškai vertino žiniasklaidos teikiamą naudą gyventojų švietimui ir mokymui apie narkotikus ir narkomaniją. Respondentai nurodė, kad jų tėvams ir jiems patiems nepakanka žiniasklaidos teikiamos informacijos apie nelegalias narkotines medžiagas. Merginos reikšmingai dažniau nei vaikinai buvo linkusios sutikti su teiginiu „Mane sukrėtė ir privertė susimąstyti perskaityta/išgirsta informacija apie narkomanų gyvenimą“ (p=0,025). O vaikinai reikšmingai dažniau nei merginos sutiko su teiginiu „Kai kurie žiniasklaidos pranešimai apie narkotikus mane sudomina tiek, kad norisi jų pačiam išbandyti ir pajusti narkotinių medžiagų poveikį“ (p=0,020). Tai rodo, kaip svarbu, kad straipsnius apie narkotikus ir narkomaniją rašytų ir laidas vestų tik labai profesionalūs, kompetentingi, licencijuoti žurnalistai.

Piekutė E. Media information about psychoactive substances – a situation assessment and students’ attitudes about this situation. Final theses of the Bachelor of Public Health studies programme. Supervisor of the final work doc. dr. D. Jurgaitienė, Klaipėda University: Klaipėda, 2012. – 55 p.

Keywords: drugs, drug addiction, media production, topics, attitude of the students’.

The situation analysis of the media production (newspaper articles, messages of the internet news sites, television and radio announcements) of the second halves of the 2009 and 2010 years was done in the first part of the work. In total, 2163 media products about drugs and drug addiction were evaluated over the analyzed halves of the years, from these media products 2131 articles (in the media – 840, in the news sites - 1291), 15 on the radio and 14 on the television announcements, were found.

After the assessment of the information about drugs and drug addiction that has been broadcast on the radio stations and television, there were revealed that such kind of topics are very rare on the television and on the radio. The only radio station that talks about drugs is the Lithuanian National radio. Commercial radio stations are not interested in drug topics. From the television channels Lrytas TV and LTV that broadcast information about drugs.

Lietuvoje paskelbti pranešimai narkotikų temomis 2004 m. – 2008 m. (rodiklio dažnis straipsnių vnt.).

Kriminalinio pobūdžio informacija lyginant 2004 – 2008 metų, visų narkomanijos tema platintų žiniasklaidos pranešimų atžvilgiu (rodiklio dažnis procentais).

Lietuvos Respublikos žiniasklaidos produkcijos apie narkotines medžiagas kontingento pasiskirstymas per 2009 ir 2010 metų antrus pusmečius (rodiklio dažnis procentais ir vienetų skaičiais).

Straipsnių apie narkotikus ir narkomaniją skaičius spaudos šaltiniuose, sugrupuotuose pagal priklausomumo pagal teritorinę priklausomybę, 2009 ir 2010 metais (rodiklio dažnis abs. sk. ir procentais).

Bendras 2009 ir 2010 metų antrų pusmečių žiniasklaidos šaltinių produkcijos pasiskirstymas pagal tematiką (rodiklio dažnis vienetais ir procentais) (kartu su internetinėmis svetainėmis).

Spaudoje skelbiamos informacijos pasiskirstymas pagal tematiką per 2009 ir 2010 metų antrus pusmečius (rodiklio dažnis vienetais ir procentais).

Prevenciniai straipsniai, nukreipti prieš narkotikų vartojimą ir narkomanijos plitimą, atspausdinti įvairiuose laikraščiuose per 2009 ir 2010 metų antrus pusmečius ir jų užimamo ploto vidurkis (žodžiais).

Lietuvos televizijos laidų, apie narkotikus ir narkomaniją per 2009 ir 2010 metų antrus pusmečius, analizė.

Radijo laidų apie narkotikus ir narkomaniją per 2009 m. ir 2010 m. antrus pusmečius analizė.

Respondentų atsakymų į anketos klausimus suvestinė pagal amžių (rodiklio dažnis procentais).

Atskirų specialybių respondentų atsakymų į anketos klausimus suvestinė (rodiklio dažnis procentais).

Respondentų atsakymų į anketos klausimus suvestinė pagal lytį (rodiklio dažnis procentais).

Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės svetainės pasirinkimų laukelis.

Kriminalinio pobūdžio informacija lyginant 2004 – 2008 metų visų narkomanijos tema platintų žiniasklaidos pranešimų atžvilgiu (rodiklio dažnis procentais).

Straipsnių apie narkotikus ir narkomaniją pasiskirstymas didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose per 2009 ir 2010 metų antruosius pusmečius (rodiklio dažnis procentais).

Straipsnių apie narkotikus ir narkomaniją pasiskirstymas pagal tematiką Lietuvos žiniasklaidoje per 2009 ir 2010 metų antruosius pusmečius (rodiklio dažnis procentais).

Straipsnių apie narkotikus ir narkomaniją pasiskirstymas Lietuvos naujienų svetainėse per 2009 ir 2010 metų antruosius pusmečius (rodiklio dažnis procentais).

Jau seniai žmonėms buvo žinomos įvairios narkotinės medžiagos. Archeologiniai tyrimai rodo, kad dar iki rašto atsiradimo žmonės pažino įvairius augalus, sukeliančius tam tikrus fizinius bei psichinius pojūčius. Manoma, kad akmens amžiuje žmonės jau žinojo apie opijų, hašišą ir kokainą. Įvairios narkotinės medžiagos buvo vartojamos religinių apeigų metu, siekiant pakelti karių dvasią, gydant įvairias ligas, norint atsipalaiduoti (Bulotaitė, 2009). Senovėje žmogus priklausydamas bendruomenei jautėsi saugus dėl savo ateities. Laikui bėgant, bendruomenės mažėjo pradedant nuo kalbinės bendruomenės, po to buvo apsiribojama tauta, dar vėliau gentimi ir gimine, o galiausiai savųjų ratas dar labiau susiaurėjo – iki šeimos. Jei prieš pusšimtį metų buvo daug gausių šeimų, dabar jų tik vienetai. Be to, užaugus net ir šeima tampa svetima (Vogt, 2001).

Šiuolaikinėje visuomenėje informacija ir žinios sudaro 20 proc. efektyvios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos (NKD Metinis pranešimas, 2010). Tad informacija, kurią mes gauname apie narkotikus ir jų vartojimą, ateina iš laikraščių, televizijos, radijo ir interneto, tačiau apmaudu, kad žiniasklaidai nesiseka tiksliai aprašyti šių klausimų (Gossop, 2001). Spaudoje vaikomasi sensacijų, daug perdėtumo, iškraipymo ir netikslumo, pranešant informaciją susijusią su narkotikų vartojimu (Coomber et al., 2000, p. 217). O televizijos laidos labai dažnai neatsakingai skleidžia klaidinančią informaciją apie narkotikus. Tad kvaišalai jei tik galėtų pareikšti ieškinį dėl klaidingo aiškinimo, diskreditavimo ir šmeižto, jie tai padarytų (Gossop, 2001).

Šio darbo tema Lietuvoje yra nauja, nes tokių tyrimų labai mažai atlikta. Tad svarbu atlikti Lietuvos Respublikos žiniasklaidos produkcijos, kuri informuoja apie psichoaktyviąsias medžiagas situacijos analizę. Šiame darbe į psichoaktyviųjų medžiagų sąvoką nėra įtraukiamas alkoholis ir tabakas, kalbama tik apie nelegalias narkotines medžiagas (pvz. kanapių produktai, kokainas, heroinas, amfetaminas ir kt.).

Nustatyti, kuriuose iš spaudos leidinių ir internetinių naujienų svetainių buvo dažniausiai rašoma apie narkotikus ir narkomaniją per 2009 ir 2010 m. antruosius pusmečius.

Įvertinti, kokiomis temomis apie narkotikus ir narkomaniją rašė ar kitaip skelbė Lietuvos žiniasklaida per 2009 ir 2010 m. antruosius pusmečius.

Išanalizuoti, kurie leidiniai dažniausiai ir plačiausiai pateikia informaciją narkotikų žalos išaiškinimo ir narkomanijos prevencijos klausimais.

Įvertinti KU sveikatos mokslus studijuojančių studentų požiūrį į žiniasklaidos teikiamą informaciją apie nelegalias narkotines medžiagas.

Darbo objektas: Žiniasklaida, kurioje yra kalbama apie narkotines medžiagas, bei KU studentai, studijuojantys sveikatos mokslų fakultete.

Darbo struktūra. Darbą sudaro 2 dalys. Pirma dalis – teorinė, antra dalis – praktinė. Darbo apimtis – 55 puslapiai. Darbe pateikiama 11 paveikslėlių, 15 lentelių ir 4 priedai.

Psichologinės priežastys taip pat gali paskatinti narkotikų vartojimą. Kai kurie žmonės nori patirti kuo daugiau malonumų iš gyvenimo ir jų supančios aplinkos. Kiti narkotinėmis medžiagomis ginasi nuo pesimizmo, nusivylimo žmonėmis, priešiškumo jausmo aplinkai, vienišumo ar nemokėjimo bendrauti ir spęsti problemų, komunikuoti su žmonėmis. Treti bėga nuo savo baimių, galvodami, kad narkotinės medžiagos padės jas įveikti, tačiau net ir tai nepadeda susirasti draugų, o kartais pakliūvama ir į įvairias žmonių grupuotes. Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai taip pat yra vienas iš veiksnių, galinčių nulemti narkotinių medžiagų vartojimą. Yra ir kita žmonių grupė, kuri narkotines medžiagas pradeda vartoti tam, kad žemas savęs vertinimas pakiltų iki visaverčio arba mėgina psichotropinėmis medžiagomis sureguliuoti savo jausmus (pyktis, gėda, pavydas, baimė, depresija, beprasmybė, nusivylimas, kaltė, vienišumas) (Jurgaitienė, 2010).

Socialinės priežastys būtų šios: netinkamas auklėjimas šeimoje, nepilna šeima, nuolatinis vieno arba abiejų tėvų užimtumas darbu ar komandiruotėmis, dažnai sergantis (ar lepinamas) ir vienintelis vaikas šeimoje, dvasinės ir fizinės traumos, piktnaudžiavimas narkotikais šeimoje. Kita socialinė grandis, galinti paskatinti žmones vartoti psichotropines medžiagas – draugai. Draugystė su narkotikus vartojančiais bendraamžiais, noras būti pripažintam, smalsumas ir mada yra labai stiprūs veiksniai. Bendruomenės ryšių susilpnėjimas, neteisingas ir nekritiškas požiūris į narkotikus (neturėjimas stiprių įsitikinimų prieš narkotikus, buvimas pažeidžiamu), nenoras mokytis, neužimtumas, ankstyvas alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų išmėginimas - taip pat stiprūs veiksniai, galintys turėti įtakos narkotikų vartojimui. Kitos socialinės priežastys yra alkoholio ir kitų narkotikų lengvas prieinamumas bei žiniasklaida, teikianti įvairią informaciją, dažnai klaidinančią. Kartais, to net nesuvokdama, žiniasklaida paskatina žmones išbandyti psichotropines medžiagas arba pradėti šių medžiagų pelningą verslą.

Jaunimas - labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, kurie gali siekti patenkinti savo stiprius poreikius ir pojūčius narkotikų pagalba (Roy et al., 2007).

Žiniasklaidai šiuolaikinėje visuomenėje tenka svarbus vaidmuo ir ypatinga vieta. Žmonės nuolat gaudami informacijos ir naujienų turi galimybę jaustis pilnaverčiais visuomenės, tautos ir pasaulio nariais. Žiniasklaida formuoja visos visuomenės idėjas, mintis ir nuostatas. Praktinė žiniasklaida – radijas, spauda, televizija – vis labiau bulvarėja, vulgarėja ir užsiima įvairaus pobūdžio reklama, todėl mažėja informacijos auklėjamosiomis temomis. Pasak J. Balčienės (2007), kasdienine žiniasklaidos duona tampa kriminalai, sensacijos, įvairūs realybės šou bei filmai.

Pagal šiandieninę susidariusią situaciją galima teigti, kad paskutinė išvardinta žiniasklaidos funkcija (linksminti (paprastai komerciniais tikslais) skaitytojus, klausytojus, žiūrovus) tampa pagrindiniu žiniasklaidos priemonių tikslu.

Nepriklausoma, aktyvi ir informatyvi žiniasklaida yra viena iš pagrindinių institucijų valstybėje, kuri yra verta pasitikėjimo, tačiau ne aklo. Netekę komunikavimo poreikio susvetimėtume. Galima teigti, kad šiuolaikinės žiniasklaidos poveikis visuomenei pasireiškia formuojant aktyvų pilietį, plečiant socialinės aplinkos suvokimą ir užtikrinant atskirų visuomenės grupių bendravimą ir bendradarbiavimą (Balčienė, 2007).

Remiantis socialinių ir politinių procesų visuomeninės nuomonės tyrimų duomenimis (2006), pastebima tendencija, jog nuo Nepriklausomybės atgavimo daugiau negu dešimtmetį žiniasklaida buvo institucija, kuria Lietuvoje pasitikėta labiausiai. Buvo periodas, kada ją lenkė tik bažnyčia. Pasitikėjimo lygis svyravo dažniausiai tarp 60 – 70 proc. Toks pasitikėjimas aiškinamas įvairiai. Žinomiausios hipotezės tokios: pasitikėjimą žiniasklaida įgijo Atgimimo ir kovos už Nepriklausomybę laikotarpiu; vėliau nevyko nieko svarbaus, kas galėjo sumažinti jos reitingą. Tačiau šiandieninė situacija keičiasi ir žiniasklaidos reitingai krinta. Žiniasklaida šiandien nepatenka net į institucijų pasitikėjimo penketuką, prielaidos, kodėl taip nutiko, galėtų būti tokios: technologijų pažanga, visuomenė atrado tikrąsias vertybes ir pačios žiniasklaidos sustingimas bei nenoras keistis (Balčienė, 2007).

Peržvelgus populiariausių dienraščių puslapius pastebima, kad daugiausiai vietos spauda skiria sensacinio pobūdžio naujienoms – „Vyšniuko draugė patyrė šoką“, „Žiauri mirtis“, „Šurmulys dėl palaikų“ arba šiandieninė populiariausia žiniasklaidos tema – pedofilija: „Prokurorai neatmeta galimybės, kad D. Kedys galėjo būti nužudytas“, „Teismas nestabdo Venckienės dukterėčios perdavimo motinai” ir panašios sensacingos temos mirga Lietuvos spaudoje. Todėl nenuostabu, kad vis daugiau vietos skiriama kriminaliniams įvykiams, tuštiems „plepalams“ apie intymų žinomų žmonių gyvenimą, visokias keistenybes ir pokštus. Lietuvos spauda pilna smulkmenų, tačiau nėra nė vienos eilutės, kuri skatintų susimąstyti. Laikraščiai mirgėte mirga straipsniais, informuojančiais apie sukneles netipiškoms figūroms, apie sportininkų uždirbtus milijonus ir galvažudystes. Skaitomiausi dienraščiai pilni kriminalinių įvykių bei straipsnių apie sportą, tad akivaizdu, kad tokio pobūdžio naujienų reikalauja patys žmonės, juk neveltui sakoma: „kokia paklausa – tokia pasiūla“. Todėl visai nenuostabu, kodėl dienraščiai stokoja straipsnių, skirtų mokslui, kultūrai o ypač sveikatai. Didžioji dalis spaudos, kurios vienas iš tikslų – šviesti piliečius, skatinti juos mokytis, rinktis ir įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, tampa bulvarinė.

Amerikiečiai visada buvo susirūpinę dėl žiniasklaidos poveikio vaikams ir paaugliams, o ypač šiandien, kai Amerikos paaugliai auga apsupti žiniasklaidos produkcijos. Teigiama, kad žiniasklaidoje dažniausiai vaizduojama sveikatą žalojantis elgesys, pvz., fizinė agresija, nesaugus seksas, rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas (Brown et al., 2002; Hogan, 2000; Lievens, 2007).

Kad žiniasklaida yra galinga ir įtakinga įrodo 2012 m.vasario 16 dieną Rusijoje užfiksuoti keturi nauji vaikų ir paauglių savižudybių atvejai, tyrimų duomenimis bei mokslininkų ir psichiatrų nuomone, šiuos savižudybių atvejus paskatino žiniasklaida ir internetas. Taigi šiandien žiniasklaida ir žiniasklaidos atstovai turėtų akimirką sustoti ir susimąstyti apie savo teikiamos informacijos poveikį ir neigiamą žalą visuomenei. Gal tą akimirką, kai buvo perskaitytas (straipsnis spaudoje) ar pamatytas, išgirstas žurnalisto reportažas (televizijoje, radijuje) apie propaguojamus „žvaigždžių“ skandalus, idealumo ir grožio kultą, mūsų šalyje pusė merginų susirgo anoreksija, bulimija ar nuo soliariumų susirgo odos vėžiu? O gal paauglį pastūmėjo pradėti vartoti narkotikus, planuoti pelningą nelegalių narkotikų verslą, o vėliau gal net perdozuoti? O kur dar savižudybės, prievarta ir žiaurūs nusikaltimai apsvaigus nuo įvairių svaigalų? Juk nei viena žiniasklaidos rūšis ar jos atstovai (žurnalistai) nenorėtų būti apkaltinti dėl šių visuomenėje vykstančių liūdnų padarinių. Tad jiems derėtų susimąstyti apie savo teikiamos informacijos tinkamumą ir patikimumą visuomenei.

Lyginant su kitomis Lietuvos institucijomis, įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis Narkotikų kontrolės departamentas išliko aktyviausias teikdamas informaciją apie narkotikų vartojimo prevenciją, teikiamas gydymo ir reabilitacijos paslaugas sergantiems priklausomybe nuo narkotikų, informacinės sistemos plėtrą bei sukauptus duomenis apie narkomanijos situaciją šalyje. Narkotikų kontrolės departamentas, siekdamas informuoti žiniasklaidą ir visuomenę svarbiais narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos klausimais, 2008 metais paskelbė 31 pranešimą spaudai, 2007 metais - 30 pranešimų, 2006 metais – 18 pranešimų. 2008 m. suorganizavo 7 spaudos konferencijas, 2007 m. – 2, o 2006 m. – 7.

Panašiai galima teigti ir apie Narkotikų kontrolės departamentą, kuris kartais užsiima ne tuo, kuo reikia, t.y. per didelis dėmesys skiriamas statistikai, kurios skaičiai tik informuoja visuomenę, tačiau nepadeda mažinti narkomanijos problemos Lietuvoje.

Šaltinis: Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės metiniai pranešimai, 2004, 2005, 2006, 2007, 2008 metų.

Prevencijos programų vienas iš uždavinių yra didinti visuomenės informuotumą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą. Pagrindinis prevencijos programos, skirtos bendradarbiavimui su žiniasklaida, tikslas ir yra pakeisti visuomenės požiūrį į tam tikrą socialinę problemą, žmonių elgseną bei sukurti naujas socialines vertybes (NKD metinis pranešimas, 2010). Taigi, informacijos vaidmuo narkotikų vartojimo prevencijoje užima reikšmingą vietą, nes gali būti naudojama kaip efektyvi viso prevencijos priemonių komplekso dalis. Todėl 2007 metais Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse toliau buvo tęsiama Narkotikų kontrolės departamento prie LRV informacinė kampanija „PAMIRŠK“, sulaukusi tiek jaunimo, tiek specialistų gerų įvertinimų (žr. priedas 1).

Panašios prevencijos priemonės vyrauja ir užsienio šalyse, pavyzdžiui, Monrealyje, Kanadoje, 2005 metais buvo atliktas tyrimas, apie kurį kalbama straipsnyje „Žiniasklaidos kampanijos įvertinimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią švirkščiamiesiems narkotikams tarp gatvės jaunimo“. Šios kampanijos tikslas buvo plėtoti papildomas prevencines priemones, kuriomis sumažintų švirkščiamųjų narkotikų vartojimą tarp gatvės jaunimo. Kompanija buvo skirta atkreipti visuomenės dėmesį į pasikartojančius pranešimus. Atlikdami šį tyrimą manė, kad jaunimas atkreips dėmesį į vaizdus gatvėje (plakatus, logotipus ir pan.) ir taip atgrasins nuo narkotikų vartojimo ar bent palaipsniui susilpnins šią priklausomybę. Mišrių priemonių naudojimas, tiek tradiciniais, tiek netradiciniais prevenciniais būdais, iššaukia teigiamų rezultatų, tad jaunimą nuspręsta pasiekti afišuojant plakatus ir logotipus viešose vietose, jaunimo lankymosi vietose, specialiuose renginiuose, baruose, kavinėse, parduotuvėse, tatuiruočių salonuose, degalinių tualetuose, ant lauko stendų, perdirbimo konteinerių, visuomeniniuose parkuose, Monrealio metro stotyse it t.t. Buvo parengti jaunimą verčiantys susimąstyti logotipai, plakatai, kurie platinami ant žiebtuvėlių, vandens butelių, šokoladų, kramtomųjų gumų, taksafonų kortelių ir pan. Vėliau jaunimas buvo apklausiamas, rodant jiems emblemą ar plakatą ir klausiama ar jie kur nors juos matė prieš tai. Kiekvienos emblemos ir plakato supratimas ir prisiminimai buvo įvertinti. Taip pat jaunimo buvo klausiama tokių klausimų: „Ar šis plakatas paveikia tave?“; „Ar šis plakatas priverčia tave galvoti apie narkotikų injekciją?“; „Ar šis plakatas verčia tave manyti, kad tu turi atsisakyti narkotikų?“; „Ar plakatas veiksmingas, kad net galėjo užkirsti kelią jaunimui vartoti narkotikus?“. Kampanijos įvertinimo rezultatai parodė, kad plakatai buvo plačiai matomi gatvės jaunimui. Žinučių suvokimas buvo taip pat geras; žemiausia suvokimo norma arba veiksmingumas buvo 64 proc. „Randų“ plakatui. Šio tyrimo metu padaryta išvada, kad žiniasklaidos prevencijos kampanijos sugeba pasiekti gyventojus per drąsios ir novatoriškos technikos naudojimą. Tokios kampanijos gali turėti įtakos formuojant požiūrį ir gyventojų suvokimą (Roy et al., 2007).

Straipsnyje „Žiniasklaida kaip ŽIV prevencijos strategija: naudojant kultūros atžvilgiu jautrias, tikslingas žinutes, kad sumažinti ŽIV sąsają su pavojingu seksualiniu elgesiu tarp afroamerikietiško jaunimo“ teigiama, kad paplitimo dažnis ŽIV Jungtinėse Valstijose yra 7 kartus aukštesnis tarp afroamerikiečių negu tarp baltaodžių. Nors paaugliai su ŽIV/AIDS atstovauja Amerikos atvejų mažumai (maždaug 5 %), jie sudaro vieną iš greičiausiai augančių grupių naujai užkrėstų asmenų šalyje. Tad žiniasklaidos tikslas yra pasiekti kiek tik galima didesnę auditoriją. Didelė patirtis su žiniasklaidos ŽIV prevencijos kampanijomis buvo įgyta iš besivystančių šalių. Tokios intervencijos pagalba manoma, kad žiniasklaidos žinutės paskatins saugesnį seksualinį elgesys ir skatins palankias normas įvairiose visuomenės grupėse. Be to, buvo intensyviai naudojama televizijos ar radijo transliacijos, kad pasiekti kuo didesnę jaunimo auditoriją. Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, programa „LoveLife“ („Meilės Gyvenimas“) įrodė, kad žiniasklaidos prevencija buvo siejama su: sumažintu pavojumi ŽIV infekcijos išsivystymu, sumažintu partnerių skaičiumi ir padidino prezervatyvų naudojimu. Taip pat kampanija Ganoje, ŽIV prevenciją plėtojo radijo ir televizijos transliacijose, kuri buvo nukreipta į 15 – 30 metų amžiaus grupę, pastebėta, kad pavojingo seksualinio elgesio tarp jaunimo sumažėjo, nes ši žiniasklaidos kampanija padidino informacijos kiekį apie AIDS ir prezervatyvo naudojimą tarp seksualiai aktyvių asmenų. Kitas mokslinis tyrinėjimas Ganoje, nagrinėjantis žiniasklaidos kampanijos poveikį, kuris buvo nukreiptas 15 – 24 metų amžiaus jaunimą, išaiškėjo, kad kampanija padidino informacijos kiekį apie pavojų nenaudojant prezervatyvo (Romer et al., 2009).

Siekiama, kad auditorija pripažintų žiniasklaidos vaidmenį ir žiniasklaidos žinutės butų panaudotos kaip šablonas visų socialinių problemų sprendimui ir elgesio keitimui. Tai labai panašu į Bandura masinės komunikacijos teoriją, kuri pabrėžia, kad tinkamas viešas elgesio demonstravimas gali mokyti auditoriją kitaip elgtis ir galvoti. Pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonėse (radijo ir televizijos programose) buvo leidžiama šiuolaikiška muzika ir rodomi afroamerikiečių paauglių mėgiami aktoriai. Aktoriai ir įžymybės transliacijų metu pabrėždavo prezervatyvų naudojimo svarbą, ir demonstruodavo užrašus: „Gyvenimas yra toks, kokį susikuriate patys. Būkite saugūs. Jei jūs esate seksualiai aktyvūs, yra tiktai vienas būdas apsaugoti save... tinkamai naudojant prezervatyvą kiekvieną kartą." arba „Kai jūs užsiimate seksu su kažkuo, jūs užsiimate seksu su kiekvienu, su kuriuo kada nors miegojo jūsų partneris" (Romer et al., 2009).

Manoma, kad panašūs rezultatai gali būti pasiekti ir kitose išsivysčiusiose šalyse, remiantis sukaupta metų patirtimi žiniasklaidų kampanijų, nukreiptų į paauglius Jungtinėse Valstijose ir Europoje (Romer et al., 2009). Ne tik kitose šalyse galima pasiekti tokių rezultatų, bet ir kovojant su kitomis socialinėmis problemomis tokiomis kaip narkomanijos paplitimas jaunimo tarpe.

Straipsnyje „Žiniasklaidos poveikis jaunimo rūkymui“ teigiama, kad žiniasklaida formuoja ir atspindi socialines nuostatas apie rūkymą; žiniasklaida tiesiogiai aprūpina jaunimo auditoriją nauja informacija apie rūkymą; žiniasklaida veikia kaip stebėtojas ir kaip visuomenės elgesio modelių aprūpintojas, o elgesio modelius paaugliai dažnai mėgdžioja; žiniasklaidos informacijos netinkamumas arba tinkamumas apie rūkymą taip pat suteikia tiesioginį pastiprinimą, kad jaunimas rūko ar nerūko; taip pat žiniasklaida skatina tarpasmeninę ir vidinę diskusiją apie rūkymą (Wakefield et al., 2003).

Prevencijos programos yra apibrėžiamos kaip tos, kuriomis siekiama sumažinti pradinę narkotikų vartojimo tikimybę, paprastai nėra orientuota į konkrečius nelegalius narkotikus. Programos apima bendruomenės požiūrio keitimą ir informavimą (bendruomenės stiprinimas ir pan.); šeimos supratimo didinimą apie narkotikus ir jų padarinius (pvz., tėvų konsultavimas) ir mokyklos narkotikų švietimo programų rengimą (Ritter, 2007).

Tyrimo metu žodinė informacija buvo koduojama ir verčiama į skaitinę, kurios pagalba atlikta statistinė analizė. Statistiškai duomenys apdoroti naudojant SPSS programą (17 versija). 2009 m. ir 2010 m. antrųjų pusmečių gautų rezultatų palyginimui naudota X2 (Chi square) testas. O prevencinių straipsnių plotų (žodžiais) vidurkių palyginimui tarp analizuotų metų antrųjų pusmečių naudota Stjudento ir Mann – Whitney testai. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Laikėme, kad statistinė išvada yra reikšminga, jei apskaičiuota p kriterijaus tikimybė tenkino sąlygą: p<0,05. Visais kitais atvejais statistines išvadas laikėme nereikšmingomis (p>0,05).

Pirmos dalies tyrimo objektas – žiniasklaidos produkcija, kurioje yra kalbama apie narkotines medžiagas, jų sukeltus padarinius. Tyrimo kontingentą sudarė: Lietuvos didieji dienraščiai, naujienų svetainės, didžiųjų miestų ir rajonų spauda, televizijos ir radijo laidų anonsai.

Antroje dalyje atliktas Klaipėdos universiteto studentų požiūrio į žiniasklaidos teikiamą informaciją apie nelegalias narkotines medžiagas tyrimas. Atlikta 147 KU studentų anoniminė anketinė apklausa (atsakomumo dažnis 98 proc.). Apklausos kontingentą sudarė Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakulteto I ir II kurso studentai, t.y., rekreacijos ir turizmo 49 (33,3 proc.), kineziterapijos 43 (29,3 proc.), ergoterapijos 14 (9,5 proc.), socialinio darbo 21 (14,3 proc.) ir slaugos 20 (13,6 proc.) specialybių studentai. Apklausoje dalyvavo 32 (21,8 proc.) vaikinai ir 115 (78,2 proc.) merginų. Respondentų amžius nuo 18 iki 21 metų: 18-19 metų buvo 85 (57,8 proc.) studentai, 20 metų ir vyresnių – 62 (42,2 proc.) studentai. Naudota Likerto 5 balų skalės metodika, atsakinėjant į 10 pateiktų klausimų apie visuomenei pateikiamą žiniasklaidos informaciją nelegalių narkotinių medžiagų atžvilgiu. Anketinė apklausa vykdyta 2011 m. lapkričio mėn. Anketos pavyzdį žiūrėti 4 priede.

2.2.1. Lietuvos Respublikos žiniasklaidoje publikuojamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas situacijos analizė už 2009 ir 2010 metų antrą pusmetį

Šio tyrimo rezultatai gauti iš viso perskaičius ir įvertinus 2131 straipsnį apie narkotikus ir narkomaniją iš įvairių Lietuvos žiniasklaidos šaltinių, t.y. didieji Lietuvos dienraščiai, naujienų svetainės, didžiųjų miestų spauda, rajonų spauda, kiti nacionaliniai leidiniai ar žurnalai (toliau patogumo dėlei tai nutarta vadinti žiniasklaidos produkcijos vienetais). 2009 m. antrame pusmetyje iš viso buvo rasta 1349 žiniasklaidos produkcijos vienetai, o 2010 m. – 782 vienetai.

Tačiau 2010 ir 2009 metų antrų pusmečių analizės duomenys rodo, kad daugumos didžiųjų Lietuvos dienraščių straipsnių skaičius sumažėjo per pusę ir daugiau, pavyzdžiui „Vilniaus diena“ straipsnių skaičius per pusę metų sumažėjo nuo 10,1 proc. (2009 m.) iki 0,7 proc. (2010 m.). 2010 m. antrą pusmetį net 42 proc. sumažėjo ir bendras straipsnių skaičius, lyginant su 2009 m. antru pusmečiu.

Nepaisant to dienraščiai „Respublika“ (2009 m. - 10,9 proc., 2010 m. – 33,3 proc.) ir „Kauno diena“- (2009 m. - 6,2 proc., o 2010 m. – 28,5 proc.) savo straipsnių skaičių padidino. Lyginant „Lietuvos ryto“ (2009 m. – 24,0 proc., 2010 m. – 7,6 proc.), “Respublikos” (2009 m. – 10,9 proc., 2010 m. – 33,3 proc.), “Vakarų ekspreso“ (2009 m. – 9,3 proc., 2010 m. – 1,4 proc.), “Kauno dienos” (2009 m. – 6,2 proc., 2010 m. – 28,5 proc.), “Vilniaus dienos” (2009 m. – 10,1 proc., 2010 m. – 0,7 proc.) produkciją per šiuos metus gauti reikšmingi skirtumai (p<0,001). Pvz., „Lietuvos rytas“, „Vakarų ekspresas“ ir „Vilniaus diena“ savo straipsnių apie narkotikus ir narkomaniją statistiškai reikšmingai sumažino du kartus. „Respublika“ ir „Kauno diena“ reikšmingai padidino.

PASTABA: Procentai apskaičiuoti nuo visų šiame paveiksle esančių straipsnių skaičiaus (atskirai 2009 ir 2010 m.).

Pagal tematiką visus straipsnius, parašytus per 2009 ir 2010 metų antrus pusmečius, galima suskirstyti į tokias grupes ir pateikti tokius procentus: 1) informacija iš teisėsaugos apie narkotikų konfiskavimą ir sulaikytus asmenis (kriminalai) (2009 m. – 66,3 proc., 2010 m. – 41,8 proc.); 2) prevencinio pobūdžio (švietėjiška) informacija ir informacija apie narkotinių medžiagų žalą (2009 m. – 11,5 proc., 2010 m. – 20,0 proc.); 3) pasakojimai apie narkomanų gyvenimą ir informacija apie narkomanijos gydymą ar reabilitaciją (2009 m. – 6,3 proc., 2010 m. – 5,7 proc.); 4) atliktų respublikos ar vietinių tyrimų informacija apie narkotikų vartojimo paplitimą ir statistinė informacija apie narkotinių medžiagų vartojimą (2009 m. – 4,5 proc., 2010 m. – 9,7 proc.); 5) informacija apie įstatymus ir draudimus dėl narkotikų („politika“) (2009 m. – 10,7 proc., 2010 m. – 20,2 proc.); 6) informacija apie ugdymo institucijose išaiškintus narkotikų vartojimo atvejus (2009 m. – 0,7 proc., 2010 m. – 2,6 proc.).

Kad išvengti duomenų išsibarstymo, 2.2. paveiksle į vieną stulpelį buvo patalpinta prevencinio pobūdžio ir narkomanijos žalos išaiškinimo informacija ir pavadinta “prevencinio pobūdžio informacija“. Be to, informacija apie narkomanų gyvenimą ir narkomanijos gydymą ar reabilitaciją buvo pavadinta „informacija apie narkomanų gyvenimą ir gydymą“. Taip pat buvo sujungta informacija apie atliktus respublikos ar vietinius tyrimus su narkotikų vartojimo paplitimo tyrimais ir pavadinta „informacija apie statistiką ir tyrimus.“

Lietuvos žiniasklaida „politikuoja“ rašydama narkotikų ir narkomanijos tema, nes politika daro didelį poveikį bei formuoja visuomenės nuomonę įvairiais klausimais. Pagal tematikos populiarumą „narkotikų politika“ 2009 m. antrame pusmetyje užėmė antrą vietą (t.y. 10,7 proc.), toje pačioje vietoje liko ir 2010 m. (20,2 proc.). Džiugu, kad trečioji vieta pagal tematikos pobūdį atiteko prevenciniams ir narkotikų žalos išaiškinimo straipsniams (atitinkamai, 2009 m. – 11,5 proc., o 2010 m. – 20,0 proc.). Mažiausiai Lietuvos žiniasklaidoje buvo kalbama apie įvykius, susijusius su narkotikais ugdymo institucijose: 2009 m. tokios informacijos buvo tik 0,7 proc., o 2010 m. šiek tiek daugiau – 2,6 proc., tačiau tai nereiškia, kad tokių įvykių nebuvo. Tik labai nedidelį straipsnių skaičių Lietuvos žiniasklaida atspausdino apie narkotikų paplitimo tyrimus ir statistiką: 2009 m. tai sudarė 4,5 proc., o 2010 m. – 9,7 proc. Galima daryti išvadą, kad Lietuvoje labai trūksta tikslingų tyrimų apie narkomanijos paplitimo mastus, apie kuriuos būtų galima informuoti plačiąją visuomenę. Apie narkomanų gyvenimą ir gydymą per 2009 metų antrą pusmetį buvo paskelbta 6,3 proc. informacijos, o 2010 m. – 5,7 proc. Tai – narkomanų pasakojimai apie tai, kaip jiems pirmą kartą buvo pasiūlyti narkotikai, kaip vėliau pasiekė „dugną“, kaip prarado šeimą, draugus, darbą ir pan., ir kokia tai sunki ir nepagydoma liga. Tokių straipsnių galėtų būti žymiai daugiau, gal tada jaunimas taip dažnai nepakliūtų į narkomanijos gniaužtus.

Lyginant 2010 metų ir 2009 m. antrų pusmečių žiniasklaidos produkciją statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal straipsnių skaičių šią temą atstovaujantys straipsniai: “Kriminalai”, „Narkotikai ugdymo institucijose“, „Narkotikų prevencija ir žala“, „Statistika ir tyrimai“, „Politika“ (p<0,001). Tuo tarpu lyginant straipsnius parašytus temomis „Narkomanų gyvenimas ir gydymas“ tarp pusmečių reikšmingų skirtumų nerasta (p=0,57).

Rasta ir tokių straipsnių, kuriuos buvo sunku priskirti konkrečiai temai. Pavadinime pavartotas žodis „narkotikai“, tačiau straipsnyje kalbama visiškai ne apie narkotikus. Rasta straipsnių, susijusių su įvairiomis garsiomis asmenybėmis, kurios vartoja narkotikus. Sunku nuspėti, kokią naudą visuomenei duoda tokie straipsniai. Kartais jie gali jaunimą paskatinti sekti jų pavyzdžiu, nes jaunimas dažnai mėgdžioja savo „ dievaičius“, nori nuo jų neatsilikti ir būti madingais, nesvarbu, kad ta „mada“ – narkotikai.

Stjudento testas: t = 1,018, lls = 24, p = 0,319, lyginant prevencinio pobūdžio straipsnių vidurkius.

Televizijos ir radijo laidų, pateikiančių informaciją apie narkotines medžiagas, analizė už 2009 ir 2010 metų antrus pusmečius

Iš viso per du pusmečius peržiūrėta 15 radijo ir 17 TV laidų apie psichoaktyviąsias medžiagas anonsų, t.y., 2009 m. antrame pusmetyje – 8 radijo ir 6 TV laidos, o 2010 m. – 7 radijo ir 11 TV laidų.

Komercinių transliuotojų tikslas, narkomanijos specialistų nuomone, yra kitoks, dažniausiai tai pelnas. Jie nesuinteresuoti kurti šviečiamąsias, pažintines ar prevencines laidas, kurios formuotų demokratiškas, pilietiškas be polinkio į nusikaltimus ar žalingus įpročius jaunimo vertybes.

Apibendrinant gautus rezultatus nustatyta, kad radijo stočių ir televizijos kanalų transliuojamoje informacijoje apie narkotikus ir narkomaniją yra kalbama retai. Lietuvoje dažniausiai apie narkotines medžiagas praneša Nacionalinis Lietuvos radijas. Iš televizijos kanalų dažniausiai informaciją apie narkotikus transliuoja LTV kanalas, antroje vietoje - Lietuvos ryto TV, trečioje – LNK. Dažniausiai buvo kalbama apie jaunuolius vartojančius narkotikus, su narkotikais susijusius nusikaltimus.

1.Man pakanka žiniasklaidos teikiamos informacijos apie nelegalias (pvz: marihuana, kokainas, metamfetaminas ir kt.) narkotines medžiagas.

8.Kai kurie žiniasklaidos pranešimai apie narkotikus mane sudomina tiek, kad norisi jų pačiam/iai išbandyti ir pajusti narkotinių medžiagų poveikį

Analizuojant apklausos 3 teiginį, skirtingų specialybių studentų atsakymai taip pat išsiskyrė: net 48,8 proc. kineziterapeutų nesutiko, kad žiniasklaidos pateikiama informacija apie nelegalias narkotines medžiagas yra tikslinga ir tinkama visuomenei. Panašios nuomonės laikėsi ir jungtinė būsimų slaugos bei ergoterapijos specialistų grupė – 35,3 proc. Tuo tarpu didesnė dalis socialinio darbo studentų su šiuo teiginiu sutiko. Jų nuomonei pritarė rekreacijos ir turizmo studentai, šiek tiek mažiau pritariantys šiam teiginiui – t.y., 44,9 proc. Tačiau didžioji dauguma studentų rinkosi atsakymą „Nei sutinku, nei nesutinku“: tai yra, rekreacija ir turizmas - 34,7 proc., kineziterapija - 34,9 proc., slauga ir ergoterapija - 32,4 proc., socialinis darbas - 28,6 proc. Labai džiugina tai, kad nei vienas kineziterapijos ir socialinio darbo specialybių studentas į šį teiginį neatsakė „Visiškai sutinka“ . Taigi, šių specialybių studentai mato žiniasklaidos teikiamos informacijos apie nelegalias narkotines medžiagas spragų ir nesutinka su tuo, kad jos informacija yra tikslinga ir tinkama visuomenei.

Tolesnėje analizėje pasitvirtino, kad skirtingų specialybių studentai, atsakydami į 5 apklausos teiginį, dažniausiai su juo nesutiko arba visiškai nesutiko: tai yra nesutiko 38,1 proc. socialinio darbo studentų, 14,3 proc. rekreacijos ir turizmo studentų, 32,6 proc. kineziterapijos studentų, ir 20,6 proc. slaugos ir ergoterapijos studentų. Taigi, respondentai mano, kad žiniasklaida per mažai informacijos pateikia narkomanijos prevencijos klausimais. Slaugos ir ergoterapijos studentai buvo dar drąsesni ir labiau kategoriški šiuo klausimu, nes 17,6 proc. jų atsakė, kad „Visiškai nesutinka“ su tuo, kad žiniasklaida daugiausia informacijos pateikia taip reikalingos apie narkomanijos prevenciją. Taip pat nemažai studentų šiuo klausimu suabejojo ir atsakė „Nei sutinku, nei nesutinku“: tai – rekreacija ir turizmas - 42,9 proc., kineziterapija - 48,8 proc., slauga ir ergoterapija - 32,4 proc., socialinis darbas - 28,6 proc. Džiugu tai, kad iš kineziterapeutų specialybės nei vienas studentas nepasirinko varianto „Visiškai sutinku“.

Tyrimo metu nustatyta, kad per 2009 m. antrąjį pusmetį net 66,3 proc., informacijos Lietuvos spaudoje sudarė straipsniai apie teisėsaugos pareigūnų atliktą narkotikų konfiskavimą ir sulaikytus asmenis („kriminalai“), o per 2010 m. pusmetį - 41,8 proc. Panaši situacija ir kai kuriose užsienio šalyse (Hughes et.al. 2011, Kelder et al., 2002).

Pagal tematiką narkomanijos prevencijos ir narkotikų žalos išaiškinimo straipsniams atiteko: 2009 m. – 11,5 proc., o 2010 m. – 20,0 proc. Mažiausiai Lietuvos žiniasklaidoje buvo kalbama apie įvykius, susijusius su narkotikais ugdymo institucijose. 2009 m. tokios informacijos buvo tik 0,7 proc., 2010 m. – 2,6 proc.

Akivaizdu, kad tokius duomenis žiniasklaida turėtų pateikti subtiliau ir ne taip konkretizuotai, nes visuomenė gali susidaryti nuomonę, kad narkotikų platinimas – geras ir pelningas verslas. Blogiausias pavyzdys, kaip nereikia rašyti, būtų dienraščio „Panevėžio rytas“ 2009 m. gruodžio 19 dienos V. Savickienės straipsnis: „Nepilnametis susikūrė narkotikų verslą“. Jame buvo rašoma, kaip šešiolikametis narkotines medžiagas savo bendraamžiams siūlė miesto gatvėse ir prie mokyklų, o neturintiems pinigų kvaišalus pardavė „skolon“. Vienturtis verslininkų sūnus narkotikų parsivežė iš sostinės, narkotikų dozes pasvėrė ir supakavo į folijos skiautes. Toliau buvo nurodoma pinigų suma, kurią uždirbo šis šešiolikmetis, prekiaudamas narkotikais ir t.t.

Tokių konkrečių straipsnių su įkainiais ir pelningo verslo plano pavyzdžiais žiniasklaida turėtų vengti, kad ir kiti paaugliai nesugalvotų daryti tokių „versliukų“.

Kaip jau minėta, Lietuvos žiniasklaida tiek 2009 m., tiek 2010 m. didžiausią dėmesį skyrė „kriminalams“. Kyla klausimas: o kur šviečiamojo, mokomojo turinio informacija apie narkotikus ir narkomaniją. Argi žiniasklaidos priemonių vadovai nesupranta, kad viena iš jų funkcijų yra mokyti gyventojus saugoti sveikatą, rūpintis savo vaikų gerove ir pan. Peršasi nuomonė, kad žiniasklaidos priemonės, žinodamos, kokia labai aktuali narkomanijos problema visuomenėje, sąmoningai nespausdina tokio pobūdžio straipsnių, siekdami, kad už juos, kaip už užsakomuosius, būtų mokami pinigai.

Pasak J. Balčienės ir S. Lebrikaitės (2007) kasdienine žiniasklaidos duona tampa „kriminalai“ ir įvairios sensacijos. Nusikaltimų aprašymai Lietuvos dienraščiuose yra tokia informacijos prekė, kuri gali užtikrinti laikraščiams komercinę sėkmę. NKD 2010 m. metiniame pranešime akcentuojama, kad nepaisant bausmių griežtumo, narkotinių medžiagų vartojimas Lietuvoje pastaraisiais metais nuolat augo. Peršasi išvada, kad žiniasklaida savo priemonėse pateikdama daug kriminalinio pobūdžio informacijos, neatbaido visuomenės ir jaunimo nuo narkotikų vartojimo. Stumbrys (2012) teigia, kad žiniasklaida atlieka labai svarbų vaidmenį psichiką veikiančių medžiagų „kriminalizavimo“ procese. Kartais, žiniasklaida moka puikiai manipuliuoti informacija apie narkotines medžiagas ir jų vartojimo problemas, tokiu būdu sukeldama moralinę paniką visuomenėje, ugdydama bejėgiškumo jausmą.

Išanalizavus 2009 ir 2010 metų antrųjų pusmečių Lietuvos spaudą galima susidaryti nuomonę, kokios yra populiariausios narkotinės medžiagos. Tai - kanapės (žolė), kokainas ir heroinas. Barasnevičienė (2004) taip pat padarė išvadą, kad labiausiai paplitusi yra marihuana. Pavyzdžiui, analizuojant pastebėta, kad aprašomi šių narkotinių medžiagų slėpimo, auginimo, pervežimo būdai ir slėptuvės. Pastarosios darosi vis orginalesnės, tobulesnės, stebinančios ar net šokiruojančios skaitytojus. Narkotinių medžiagų randama skalbimo milteliuose, mašinos peleninėje, automobilio (vilkiko) vaire, teniso kamuoliuke, mėsos konservų dėžutėse. Narkotikai maskuojami prieskoniais, užkasami kapinėse, kanapės augintos greitkelio skiriamojoje juostoje. Tai iliustruoja 2010 m. liepos 30 d. straipsnis „Lenkijoje 50 kilogramų kokaino siunta buvo paslėpta bananų krovinyje“ arba tos pačios dienos straipsnis „Lietuvos pilietis Hamburge sulaikytas su 1,4 kg praryto kokaino“, 2010 lapkričio 11 d. „Vonios druska, arba nauji svaiginimosi būdai“. Rašoma ir apie tai, kad Lietuvos kalinių nepamiršta jų artimieji, ypač kalinių žmonos, kurios jiems neša „dovanėles“ ir slepia jas įvairiose intymiose kūno vietose. Išvardijami ir kiti slėpimo būdai: šlepetėse, sportinėse kelnėse, popieriniame rankšluostyje, prezervatyve, vaisiuose, kramtomojoje gumoje ir kt. maisto produktuose. Pavyzdžiui, 2010 m. liepos 30 d. straipsnis „Vaišės suimtajam – vaisiai su narkotikais“.

Taigi, vien skelbdama apie nusikalstamą su narkotikais susijusią veiklą, žiniasklaida neatlieka mokytojo vaidmens, o netiesiogiai visuomenę moko vogti, smurtauti, o gal ir vartoti narkotikus. Prevencijoje, kaip ir auklėjime, gąsdinimais, bauginimais ir grasinimais nepasiekiama gerų rezultatų (Bulotaitė, 2004). Geriau dažniau apie narkotikus pateikti prevencinę – švietėjišką informaciją. Deja, apie narkotikų žalą, patarimus tėvams, kaip atpažinti pradėjusį vartoti narkotikus sūnų ar dukrą, kaip su juo elgtis, gydymą, reabilitaciją yra rašoma itin retai.

Atliekant visuomenės informavimo priemonėse esančios informacijos apie narkotikus ir narkomaniją analizę, pastebėti tokie neigiami požymiai: nepakankamas prieinamumas, šališkumas, kai kurie duomenys nepatikimi, sensacingi, užsakyti (vienpusiški), kai kurie įvykiai aprašomi keletą kartų, tačiau skirtingose žiniasklaidos priemonėse. Buvo sudėtinga nustatyti kai kurių straipsnių tikslią tematiką, nes straipsnyje buvo kalbama ir nagrinėjama ne viena tema ar problema. Deja, kaip jau buvo minėta, didžiausią šių straipsnių dalį sudaro „kriminalinės naujienos“.

Australijoje mokslininkai Hughes ir kt. (2011) atliko tyrimą pavadinimu: „Kaip Australijos žiniasklaida vaizduoja nelegalių narkotikų problemą? Žiniasklaidoje spausdinamų reportažų 2003-2008 metų analizė“. Minėtų mokslininkų tyrimo rezultatai labai panašūs į šio mūsų darbo gautus rezultatus. Australijos spaudoje kriminalinės temos buvo analizuojamos net 69,8 proc. visų analizuotų straipsnių, o tyrimo duomenimis – 55,0 proc. „Narkotikų politika“ Australijos spaudoje sudarė 16,2 proc., tuo tarpu Lietuvoje – šiek tiek mažiau (13,0 proc.). O apie narkotikų žalos išaiškinimą straipsnių ypač mažai: Australijoje - 4,8 proc., Lietuvoje - 4,2 proc. Australijoje šiek tiek daugiau informacijos yra pateikiama apie mokslinius tyrimus, susijusius su narkotikais, t.y., mokinių, studentų, jaunimo apklausų rezultatai. Tai sudarė 7,4 proc. Australijoje ir tik 5,7 proc. Lietuvoje.

Radijas – ypatinga visuomenės informavimo priemonė, skirta labai plačiai žmonių auditorijai. Iki šių dienų išliko stotis „Nacionalinis Lietuvos radijas“ ir naujai susikūrė daugybė privačių radijo stočių. Kokybiniu atžvilgiu keičiasi ir valstybinė radijo stotis, nes nori pritraukti daugiau jaunimo. Tuo tarpu komercinės stotys transliuoja įprastas menkavertes programas (muziką ar tuščius plepalus) (Balčienė, Lebrikaitė, 2007).

Tyrimo metu įvertinus radijo stočių ir televizijos kanalų transliuojamą informaciją apie narkotikus ir narkomaniją, nustatyta, kad televizijoje ir radijuje retai kalbama šiomis temomis. Lietuvoje dažniausiai apie narkotines medžiagas praneša Nacionalinis Lietuvos radijas. Komercinių radijo stočių narkotikų temos nedomina. Iš televizijos kanalų dažniausiai informaciją apie narkotikus transliavo (eilės tvarka) LTV, Lietuvos ryto TV, LNK ir TV3 kanalai. Dažniausiai buvo kalbama apie jaunuolius, vartojančius narkotikus, ir su narkotikais susijusius nusikaltimus. Televizijoje ir radijuje per mažai kalbama šiomis temomis, nepateikiama jokios vertingos informacijos jaunimui ar tėvams. Be to, televizijos laidose mėgstama kalbinti gydymo ar reabilitacijos kursą praėjusius narkotikų vartotojus (Jurgaitienė, 2003). Ar šitokios laidos paaugliams ir jaunimui nesudaro klaidingo įspūdžio, kad nuo narkomanijos lengva išsigydyti?

Žiniasklaidos teikiamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas vaidmuo galėtų būti žymiai didesnis ir ji galėtų būti naudojama kaip efektyvi prevencijos priemonė. Žiniasklaida gali daryti didžiulę įtaką narkomanijos problemoms spręsti, pateikti patikimą informaciją apie narkotikų vartojimo plitimo mastus, dalyvauti formuojant visuomenės nuostatas. Žiniasklaidos dėka galima būtų stabilizuoti ar net sumažinti narkotinių medžiagų vartojimą, deja, dabartinė situacija, kol kas neleidžia tikėtis tokių pokyčių.

Žiniasklaidos atstovams derėtų susimąstyti apie savo teikiamos informacijos visuomenei naudą, tinkamumą, patikimumą ir daromą poveikį. Žurnalistai turėtų savo informaciją pagrįsti faktais ir skaičiais, formuoti gyventojų neigiamą požiūrį į narkotines medžiagas, pateikti kuo daugiau informacijos apie narkotikų žalą, narkotikų vartojimo pasekmes, narkotikų vartojimo požymius ir nustatymo būdus, kuri būtų naudinga plačiajai visuomenei, o ypač tėvams, auginantiems paaugliško amžiaus vaikus.

Įvertinus įvairius Lietuvos žiniasklaidos šaltinius pagal straipsnių tematikos pobūdį, nustatyta, kad 2009 m. antrą pusmetį net 66,3 proc., informacijos sudarė straipsniai apie teisėsaugos pareigūnų atliktą narkotikų konfiskavimą ir sulaikytus asmenis („kriminalai“). Visoms kitoms sritims liko tik 33,7 proc. informacijos. 2010 m. pusmetyje „kriminalai“ sudarė 41,8 proc. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų žalos išaiškinimo straipsniams atiteko: 2009 m. – 11,5 proc., o 2010 m. – 20,0 proc. Mažiausiai Lietuvos žiniasklaidoje buvo kalbama apie įvykius, susijusius su narkotikais ugdymo institucijose: 2009 m. tokios informacijos buvo tik 0,7 proc., 2010 m. – 2,6 proc. 2010 metų antrojo pusmečio žiniasklaidos produkcija pagal tematiką reikšmingai skyrėsi nuo 2009 m. produkcijos.

Įvertinus radijo stočių ir televizijos kanalų transliuojamą informaciją apie narkotikus ir narkomaniją, nustatyta, kad televizijoje ir radijuje retai kalbama šiomis temomis. Lietuvoje vienintelė radijo stotis, kuri kalba apie narkotines medžiagas – Nacionalinis Lietuvos radijas. Komercinių radijo stočių narkotikų temos nedomina. Iš televizijos kanalų dažniausiai informaciją apie narkotikus transliuoja LTV kanalas, antroje vietoje - Lietuvos ryto TV, trečioje – LNK. Dažniausiai šiose laidose kalbama apie jaunuolius, vartojusius narkotikus bei praėjusių gydymo nuo narkomanijos ar reabilitacijos kursus.

Apklausus 147 KU studentus ir įvertinus jų požiūrį į žiniasklaidos teikiamą informaciją apie nelegalias narkotines medžiagas, paaiškėjo, kad studentai gana skeptiškai vertina žiniasklaidos teikiamą naudą gyventojų švietimui ir mokymui šiomis temomis. Respondentai nurodė, kad jų tėvams ir jiems patiems nepakanka žiniasklaidos teikiamos informacijos apie nelegalias narkotines medžiagas. Merginos reikšmingai dažniau nei vaikinai buvo linkusios sutikti su teiginiu „Mane sukrėtė ir privertė susimąstyti perskaityta/išgirsta informacija apie narkomanų gyvenimą“. Tuo tarpu vaikinai reikšmingai dažniau nei merginos buvo linkę sutikti su teiginiu „Kai kurie žiniasklaidos pranešimai apie narkotikus mane sudomina tiek, kad norisi jų pačiam išbandyti“. Tai rodo, kaip svarbu, kad straipsnius apie narkotikus ir narkomaniją rašytų ir laidas vestų tik labai profesionalūs, kompetentingi, licencijuoti žurnalistai.

Siūloma į žiniasklaidos komandą integruoti visuomenės sveikatos specialistus su tikslu kontroliuoti žiniasklaidoje teikiamos informacijos apie narkotikus kokybę ir kiekybę bei sukuriant darbo vietų naujiems visuomenės sveikatos specialistams.

Rekomenduojama žiniasklaidos atstovams rengti seminarus apie tai, kaip tinkamai pateikti savo pranešimą visuomenei apie psichoaktyviasiąs medžiagas, tokiu būdu keliant žurnalistų rašančių ar kitaip skelbiančių apie narkotines medžiagas kompetenciją.

Balčienė J., Lebrikaitė S. 2007. Lietuvos žiniasklaida jaunųjų tyrėjų akimis: metodinė priemonė. Žiniasklaidos ir visuomenės komunikacijos ypatumai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 89-102 p.

Bankauskienė I., Dobrovolskij V., Grimalauskienė O., Leonienė V., Šarkanė R. 2009.Kartu su vaiku: informacinis leidinys, skirtas tėvams. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Gruodytė E. 2004. Narkotikai ir baudžiamoji atsakomybė. Monografija. Lietuvos teisės universitetas: teisinės informacijos centras, 26-69 p.

Jurgaitienė D. 2010. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp moksleivių ir lemiantys veiksniai. Mokslinė monografija. Klaipėda, 8-102 p.

Jurgaitienė D. 2003. Nepramintu taku. Publicistinių straipsnių rinkinys apie narkotikus, narkomaniją ir AIDS. Klaipėda: Pamario sveikatingumo namai.

2006 ir 2007 metais įgyvendintos informacinės kampanijos PAMIRŠK, kuri skatina jaunus žmones pagalvoti prieš priimant sprendimus (lauko reklamų) plakatų pavyzdžiai.

Plakato mintis: „Tai iš jųsū atims ne tik pinigus, bet ir draugus, šeimą bei visą gyvenimą“. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojai susiduria su labai dideliais nuostoliais.

Plakato mintis: „Dozės pirkimas Tau gali kainuoti daug“. Prostitucija kaip veikla, norint nusipirkti leidžiamų narkotikų.

Plakato mintis: „Aš tik norėjau pabandyti tai vieną kartą. Tai buvo prieš 2 metus“. Mažinantis polinkį į švirkščiamuosius narkotikus.

8.Kai kurie žiniasklaidos pranešimai apie narkotikus mane sudomina tiek, kad norisi jų pačiam/iai išbandyti ir pajusti narkotinių medžiagų poveikį.

  • Ekonomika Bakalauro darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Viktorija
  • 69 puslapiai (17933 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ekonomikos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 1035 KB
  • Žiniasklaidos teikiamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas situacijos analizė ir ku studentų požiūris
    10 - 2 balsai (-ų)
Žiniasklaidos teikiamos informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas situacijos analizė ir ku studentų požiūris. (2016 m. Spalio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/ziniasklaidos-teikiamos-informacijos-apie-psichoaktyviasias-medziagas-situacijos-analize-ir-ku-studentu-poziuris.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 18 d. 05:06