Žinių vadyba referatas


Vadybos referatas.

Įvadas. Pagrindinė tema. Žinių vadyba. Žinių lygiai, kategorijos bei rūšys. Išreikštinių ir neišreikštinių žinių perdavimas. Duomenų, informacijos ir žinių skirtumai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Informacija - rezultatas gautas atskiram individui interpretuojant duomenis, t.y. rezultatas gautas vienus duomenis lyginant su kitais bei perleidžiant juos per nuosavą pasaulio suvokimo prizmę. Surinkti ir susisteminti duomenys, kuriais jų naudotojas gali remtis priimdamas sprendimus.

Pasak Gartner Group, ŽV skatina integruotą požiūrį nustatant, dalinantis ir vertinant įmonės informacijos turtą. Šis informacijos turtas gali apimti duomenų bazes, dokumentus, politiką ir procedūras, taip pat neapčiuopiamas žinias, saugomas atskirų darbuotojų galvose. Be to, nors informacija nėra žinios, tai yra svarbi žinių dalis. Žinios keliauja per keletą transformacijų, kai duomenys yra transformuojami į informaciją, o informacija virsta žiniomis.

Išskiriamos dvi žinių kategorijos – tai neišreikštinės žinios (pvz.: įgūdžiai) bei išreikštinės žinios. Neišreikštinės žinios – žmonių protuose saugomos žinios, kurias sunku apibūdinti (pavyzdžiui.: kaip važiuoti dviračiu, etc.). Išreikštinės žinios – viena ar kita forma (dažniausiai formalia) išreikštos žinios (pavyzdžiui.: žinios saugomos video filmuose ar dokumentuose, etc.). Išreikštinės žinios paprastai tik iš dalies gali apibūdinti įgūdžius. Norint, kad išreikštinės žinios virstų neišreikštinėmis jos turi būtų suprastos ir interpretuojamos.

Neišreikštinės vidinės žinios yra lengvai perduodamos, tinka tik konkrečiam atvejui. (Pvz.: Bilas pirmenybę teikia Ada programavimo kalbai).

Išreikštinės vidinės žinios yra sunkiai perduodamos, tinka konkrečiam atvejui. (Pvz.: Kaip prižiūrėti savo mašiną).

Neišreikštinės išorinės žinios yra lengvai perduodamos, tinka daugeliui atvejų.(Pvz.: Laiko apskaitos lentelių pildymas).

Išreikštinės išorinės žinios yra sunkiai perduodamos tinka daugeliui atvejų. (Pvz.: Sudėtingų projektų valdymas).

Išreikštinės ir neišreikštinės žinios nebūtinai yra skirtinga žinių „medžiaga“, skatinanti visiškai skirtingus du žmogaus veiksmus. Tarp jų esantis skirtumas panašus į dviejų mokymosi rūšių skirtumą, kurį pastebėjo March (1999) (ir kiti): vartotojiškas arba mokymasis pamėgdžiojant ir praktinis mokymasis. Pirmuoju atveju besimokantysis stengiasi sekti pavyzdžiu arba kopijuoti simbolius ir elgesį, kurie asocijuojasi su kieno nors kito žiniomis: kažkur kitur pamatytos „geriausios praktikos“ modeliai yra naudojami kaip instrukcijų knyga. O štai praktinis mokymasis atsiranda įmonės viduje arba jai sąveikaujant su kitomis organizacijomis. Vartotojiško mokymosi metu žinios yra perduodamos (ir todėl yra išreikštinės). Praktinio mokymosi metu jas generuoja pats besimokantysis ir iš pradžių jos yra neišreikštinės. March nuomone, per patirtį įgytos žinios yra pranašesnės ne tik todėl, kad jos atitinka kontekstą, bet ir todėl, kad toliau skatina kūrybinį procesą.

  • Vadyba Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 8 puslapiai (2163 žodžiai)
  • Vadybos referatai
  • Microsoft Word 37 KB
  • Žinių vadyba referatas
    10 - 3 balsai (-ų)
Žinių vadyba referatas. (2016 m. Vasario 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/ziniu-vadyba-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:32