Žinių valdymas kursinis darbas


Vadybos kursinis darbas.

Įvadas. UAB „Sistematika“ pristatymas. UAB „Sistematika“ žinių valdymo analizė. Informacija ir žinios. Žinios ir jų gamyba. Darbuotojų sąveika ir susijusios grėsmės. UAB „Sistematika“ žinių vadyba analizės rezultatų vertinimas. UAB „Sistematika“ žinių valdymo SWOT analizė. Žinių vadybos tobulinimas UAB „Sistematika“. Bendros žinių vadybos diegimo rekomendacijos UAB „Sistematika“. Žinių vadybos tobulinimas UAB „Sistematika“. Išvados. Literatūra.


Žinių valdymo procesų įgyvendinimą lydi ženklios permainos, kurios pastebimos jau šiuo metu įvairiose visuomenės gyvenimo srityse.

Visų pirma smarkiai išaugo technologinės žinių gavimo, perdavimo, saugojimo ir panaudojimo galimybės. Iš dalies tai lemia pačių žinių, kaip prekės savybės (žinias lengva tiražuoti, jų panaudojimas nesukelia jų sumažėjimo, o apsikeitimas skatina jų padidėjimą). Tačiau iš esmės tai sukėlė greitas informacinių-komunikacinių technologijų vystymasis.

Visų antra, žinios tampa ekonomine kategorija. Aiškiai išsiskiria rinka, kur žinios paduodamos ir perkamos, o operacijos su žiniomis atneša pelną ar nuostolius. Plečiasi investicijos į žinias siekiant gauti įvairių tipų inovacijas papildomo pelno gavimui, o taip pat paveikti žmonių elgesį.

Trečia, poreikio žinioms padidėjimas, jų ekonominės reikšmės suvokimas, sukelia socialinio ir kultūrinio pobūdžio pokyčius. Didelis dėmesys naujomis sąlygomis skiriamas apsikeitimo žiniomis klausimams, jų perdirbimui iš neryškių ir miglotų vaizdinių, į aiškias formalizuotas kategorijas, paruoštas analizei ir skleidimui.

Šiuolaikinės informacinės-komunikacinės technologijos, nauji kompanijų vertės nustatymo būdai, smarkiai besivystantys informacinio saugumo ir žinių gavimo metodai – visa tai elementai, iš kurių šiuo metu susiklostė pakankamai perspektyvi komercinių organizacijų adaptacijos padidinimo sistema. Žinių, kaip ekonominių išteklių suvokimas, yra gyvybiškai svarbus komercinių kompanijų veikloje, yra labai svarbus pagrindas įtraukti jas į vadybinės veiklos sferą.

Darbo tikslas. Atpažinti procesus, kurie susiję su žinių vadyba UAB „Sistemika“ ir aprašyti tai besimokančios organizacijos kontekste.

Aprašomuoju, lyginamuoju metodais praktinės žinios atsispindės paremiant jas teorija. Darbas sudarytas iš trijų dalių: pirmoje aprašoma ir pristatoma įmonė UAB ,,Sistemika“, antroje – žinių vadybos analizė šioje organizacijoje, trečioje – žinių tobulinimas UAB „Sistematika“. Remiamasi tyrinėtojais: P. Jucevičiene, Z. O. Atkočiūniene, L. Girdauskiene, G. Propst, S. Raub, K. Romhardt ir kitais.

Pagrindinės sąvokos, naudojamos žinių vadyboje yra duomenys, informacija ir žinios. Šios sąvokos kasdieninėje kalboje naudojami kaip sinonimai, tačiau jos turi principinius skirtumus. Terminas duomenys yra kilęs iš žodžio data – faktas, o informacija (informatiko) reiškia paaiškinimą, pateikimą, t.y. pranešimus.

Duomenys, tai visuma faktų, užfiksuotų tam tikrame informacijos nešiklyje, tinkamoje saugoti, perduoti ir apdoroti formoje. Duomenų perdirbimas ir apdorojimas leidžia gauti informaciją.

Informacija – tai duomenų apdorojimo ir analizės rezultatas. Informacijos ir duomenų skirtumas glūdi tame, kad duomenys – tai fiksuotos žinios apie įvykius ir reiškinius, kurios saugomi tam tikruose nešikliuose, o informacija gaunama apdorojant duomenis, kai sprendžiami tam tikri uždaviniai. Pavyzdžiui, duomenų bazėse yra saugomi įvairūs duomenys, o pagal tam tikrą užklausą duomenų bazės valdymo sistema pateikia reikalingą informaciją. Yra ir kiti informacijos apibrėžimai, pavyzdžiui, informacija – tai duomenys apie supančios aplinkos objektus ir reiškinius, jų parametrus ir būklę, kurie mažina turimą apie juos neapibrėžtumo laipsnį, nepilnas žinias (Frappaolo, 2006).

Žinios – tai fiksuota ir patikrinta praktikoje apdorota informacija, kuri buvo panaudota ir gali būti dar daug kartų panaudota priimant sprendimus (Atwood, 2009). Žinios – tai informacijos rūšis, kuri saugoma duomenų bazėje ir atspindi specialisto žinias konkrečioje dalykinėje srityje (Dalkir, 2005). Žinios – tai intelektualus kapitalas.

Formalios žinios gali būti dokumentų (standartų, normatyvų ir pan.), kurie reglamentuoja sprendimų priėmimą, pavidale arba vadovėlių, instrukcijų, kur aprašomi uždavinių sprendimai pavidale. Neformalios žinios – tai specialistų žinios ir patirtis tam tikroje dalykinėje srityje.

  • Vadyba Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Rimas
  • 22 puslapiai (5046 žodžiai)
  • Universitetas
  • Vadybos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 258 KB
  • Žinių valdymas kursinis darbas
    10 - 3 balsai (-ų)
Žinių valdymas kursinis darbas. (2017 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/ziniu-valdymas-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 22 d. 01:12