Žmogaus aplinka ir poveikis sveikatai


Aplinkos konspektas. Žmogaus aplinka ir jos poveikis sveikatai. Žmogaus aplinkos ir sveikatos ryšys. Antropogeninė tarša ir aplinkos keliamo pavojaus kitimai. Sveikatai kenksmingi aplinkos veiksniai ir jų keliama rizika. Psichosocialinių veiksnių poveikis sveikatai. Streso poveikis sveikatai. Klausimai savikontrolei. Aplinkos veiksnių sąlygojamos ligos ir jų profilaktika. Širdies ir kraujagyslių ligas skatinantys rizikos veiksniai. Onkologinės ligos ir aplinkos veiksniai. Aplinkos sąlygojamų ligų kontrolė ir profilaktika. Veikla, skirta saugoti sveikatą ir aplinką. Klausimai savikontrolei.


3. Kas yra aplinkos sveikata ir koks jos ryšys su žmogaus sveikata?

5. Kokios yra kenksmingų aplinkos veiksnių grupės, keliančios pavojų sveikatai? Apibūdinkite juos.

6. Nuo kurių ligų visoms šalims PSO siūlo skiepyti vaikus? (apibraukite tris atsakymų numerius)

Kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir mirtys nuo išorinių mirties priežasčių (traumos, apsinuodijimai, nelaimingi atsitikimai, smurtinės mirtys) sudaro 86,8 proc. visų mirčių Lietuvoje. Manoma, kad dabartinis lėtinių ligų paplitimas yra dėl civilizacijos įnašo, nes sumažėjo fizinio darbo poreikis, fizinis aktyvumas ir padidėjo kaloringo maisto naudojimas, nervinė įtampa, piktnaudžiavimas alkoholiu, tabako rūkymas, dėl to išplito aterosklerozė ir jos dažniausia išraiška – išeminė širdies liga.

Gana dažna suaugusių Lietuvos žmonių problema yra arterinė hipertenzija. Ji yra vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinantis išeminės širdies ligos ir galvos smegenų insulto vystymąsi. Kauno m 35-64 metų amžiaus gyventojų populiacijoje arterinė hipertenzija rasta 28 proc. vyrų ir 26 proc. moterų (sistolinis 160 mm/Hg – diastolinis 95mm/Hg..

Vėžio registro duomenimis, sergamumas piktybinais navikais Lietuvoje didėja. Vyrai piktybinais navikais serga 1,5 karto dažniau nei moterys. Plaučių vėžys yra dažniausia vyrų piktybinių navikų forma (24 proc.). Moterys dažniau Nacionalinio serga krūties ir odos vėžiu. Skrandžio vėžys pagal paplitimą yra trečioje vietoje. Lėtinėmis plaučių ligomis Lietuvoje dažniausiai serga rūkantys vyrai. Visoms aplinkos sąlygojamoms ligoms yra būdinga lėtinė eiga, ilga kenksmingų veiksnių poveikio trukmė, iki atsiranda pirmieji ligos simptomai ir panašūs rizikos veiksniai, kurie skatina ligų progresavimą.

Bendram organizmo atsparumui, sergamumui ir vidutinei būsimo gyvenimo trukmei labai didelės įtakos turi žmogaus elgsena ir gyvensena. Elgsena – tai įgimtų ir įgytų reagavimo į aplinką bei jos pokyčius visuma, priklausanti nuo asmenybės, ryšių su kitais žmonėmis, šeima ir socialinėmis grupėmis. Skiriami 3 elgsenos tipai: sveikatą stiprinanti elgsena; sveikatą palaikanti elgsena; sveikatą žalojanti elgsena.

Sveikatą stiprinanti elgsena yra sąmoningas tam tikrų veiksnių naudojimas, siekiant sustiprinti sveikatą, nepriklausomai nuo esamos sveikatos būklės ir naudojamų priemonių efektyvumo. Sveikatą palaikanti elgsena dažniausiai susijusi su ligų prevencija, organizmo atsparumo didinimu. Sveikatą žalojančiai elgsenai būdinga rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas. Tai veiksniai, žalojantys sveikatą, ir todėl jie apibūdinami kaip ligų rizikos veiksniai. Asmenybės tipas, socialinė aplinka, žinios ir požiūris į savo sveikatą dažniausiai turi įtakos elgsenos tipui ir gyvensenos būdo formavimuisi.

Rizika susirgti išemine širdies liga labai padidėja, kai esant hipertenzijai asmuo rūko ir turi antsvorį. Miokardo infarktas yra dalies širdies raumenų žūtis (nekrozė) dėl sutrikusio aprūpinimo krauju. Tai dažniausia lėtinės išeminės širdies ligos komplikacija, pasibaigianti mirtimi. Vyrų rizika susirgti miokardo infarktu daug didesnė negu moterų, tačiau su amžiumi šis skirtumas mažėja. Infarktas – užtrukusios daugiau kaip 20 min. ūminės miokardo išemijos padarinys. Svarbiausias miokardo infarkto požymis – stiprus skausmas, atsiradęs už krūtinkaulio, kuris plinta į kairę ranką, petį, kaklą ir trunka ilgiau nei 20 min. Skausmą lydi bendras silpnumas, dusinimas.

Socialinė darbo aplinka, ekonominė būklė turi neabejotinos įtakos išeminės širdies ligos rizikai. Egzistuoja tiesioginis priklausomumas tarp socialinės ir ekonominės būklės ir padidėjusio arterinio kraujospūdžio, kuris susijęs su didesniu nutukimu, gausesniu valgomosios druskos ir alkoholio vartojimu bei neracionalios mitybos. Yra priklausomumas tarp nuolatinės įtampos darbe ir išeminės širdies ligos rizikos. Galvos smegenų insultas, kaip ir miokardo infarktas, yra išeminės širdies ligos pasekmė. Tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio sutrinka visų smegenų arba jų dalies veikla. Insultas dažniausiai ištinka žmones, kurie serga galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze, hipertonine liga ar abiem kartu. Dažniausiai susergama išeminiu insultu, kai krešulys užkemša kraujagyslę, į smegenis nepakankamai priteka kraujo ir atsiranda smegenų infarktas. Gręsiančio insulto požymiai yra galvos skausmas, svaigimas, rankų ir kojų tirpimai, kalbos sutrikimai. Insultas gali ištikti po sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos ar miegant. Insulto profilaktika iš esmės tokia pat kaip ir išeminės ligos, nukreipta į gyvensenos įpročius ir veiksnius, didinančius išeminės ligos riziką. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, atsisakymas žalingų elgsenos veiksnių ir streso mažinimas iš esmės sumažina išeminės širdies ligos riziką, sergamumą miokardo infarktu, galvos smegenų insultu ir prailgina gyvenimo trukmę.

  • Aplinka Konspektai
  • 2014 m.
  • 11 puslapių (4678 žodžiai)
  • Aplinkos konspektai
  • Microsoft Word 932 KB
  • Žmogaus aplinka ir poveikis sveikatai
    10 - 4 balsai (-ų)
Žmogaus aplinka ir poveikis sveikatai. (2014 m. Gegužės 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-aplinka-ir-poveikis-sveikatai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:13