Žmogaus atmintis


Zmogaus atminties tipai. Ebbinghausas. Zmogaus atminties reiksme literaturoje. Zmogaus atmintys skirstomos. Kaip lavinti motorine atminti. Žmogaus atmintis literatura. Atmintis skaidres. Zmogaus atmintis apie tai rašinys. Kaip skirstoma zmogaus atmintis. Darbines atminties lavinimas.

Sociologijos kursinis darbas. Įvadas. Literatūros apžvalga. Atminties sąvoka. Atminties tipai. Atminties procesai. Atminties komponentai. Atminties lavinimas. Kaip sureguliuoti mitybą. Atmintį silpninantys veiksniai. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Naudota literatūra. Priedai.


Atmintis yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitim. Atmintis jau senovės filosofams buvo įdomus tyrimų objektas. Platonas teigė, jog mintys ir jausmai atmintyje palieka antspaudus, panašiai kaip paliekami įspaudai vaško lentelėje. Ši idėja nepajudinamai gyvavo iki 19 a. Tada hermanas ebbinghausas sugalvojo ištirti taip vadinamą grynąją atmintį . Pirmas klausimas, į kurį bandė atsakyti savo eksperimentais buvo: kaip bendras medžiagos mokymosi laikas siejasi su vėlesniu atsiminimu? . Eksperimentuodamas su beprasmiškais skiemenimis, aptiko, kad ryšys tarp mokymosi medžiagos pakartojimų skaičiaus pirmą dieną ir pakartojimų antrą dieną yra tiesinis: kuo daugiau kartojama pirmą, tuo mažiau reiks kartoti antrą dieną. Taigi, remiantis ebbingauso gautais duomenimis, galima teigti, jog tarp atminties ir informacijos įsisavinimo bei panaudojimo egzistuoja ryšys. Vis dėlto, kokią įtaka jis daro studijų kokybei ir jų rezultatams praktiniu aspektu lieka neaišku.

šiandien studentai susiduria su begale problemų dėl reikalingos įsisavinti informacijos kiekio bei laiko stokos. Tačiau vieni jų su tą pačią medžiagą susidoroja nepalyginamai greičiau nei kiti. Remiantis ebbingauso teorija, buvo iškelta hipotezė, kad studijų kokybei didelę reikšmę daro atmintis, kaip individuali žmogaus savišsiaiškinti, ar atminties įtaka studijoms yra tokia pati stutiriamajame darbe analizuojama studijų rezultatų priklausomybė nuo žmogaus atminties bei aptariami veiksniai, turintys įtakos žmogaus gebėjimui įsiminti reikiamus dalykus. Gauti rezultatai gali būti panaudoti studijų įvado mokomojo dalyko patmintis (angl.  memory) – reiškinys, kai sistema įsimena, išlaiko ir geba nuskaityti informaciją. Tai yra vienas iš psichikos procesų, kurių dėka mes suvokiam save kaip egzistuojančius laiko tėkmėje, ryšyje su praeitim, dabartim ir ateitim. Šnekant bendriau, atmintis gali būti apibūdinama kaip kadangi aplinkos informacija mus pasiekia skirtingais informaciniais kanalais, tai ir atmintis skirstoma į motorinę, emocinę, vaizdinę bei žodinę.

Motorinė atmintis – tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje judesius ir jų seką. Be motorinės atminties nevaikščiotume, nešoktume, nerašytume. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Geri šokėjai ar sportininkai yra imlesni judesiams. Motorinėje atmintyje turi būti ir elgsena avarinėse bei ekstrinėse situacijose.

Žmogaus atmintis. (2011 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-atmintis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:10