Žmogaus be Dievo problema


Filosofijos referatas. Įvadas. Dievas absoliutus gėris, didybė, nematoma ir neįsivaizduojama būtybė. Dievas yra diena ir naktis. Dievas – gėrio priežastis. Dievas yra nejudantis judintojas. Dievas neturi veido ar kitų išorinių reiškimosi formų. Savęs pažinimas yra Dievo pažinimas. Dievas – neišmatuojama būtis, tiesa ir gėris. Dievo buvimo įrodymų problema. Dievas kaip reguliatyvioji idėja. Dievas nenužengia į mases. Dievas –žmogaus išgalvota hipotezė. Dievas yra miręs. Žmogaus be Dievo klausimas. Žmogus – žemės vergas. Nihilizmas kaip žmogaus be Dievo apraiška. Išvados. Literatūra.


Šio referato tikslas yra parodyti koks buvo senųjų mąstytojų požiūris į Dievą ir suvokti, koks yra žmogus, kurio gyvenime nėra Dievo.

2.2 Dievas – gėrio priežastis

Platono (428/427 – 347 pr. m. e.) teigimu, išskirtinis dievybės bruožas yra tiesa ir gerumas. Jo manymu dievai yra geri ir tik geri, todėl vaizdavimas dievų kaip neigiamų būtybių ( turinčių piktų kėslų ar panašiai) tam tikruose epiniuose veikaluose, lyriškose eilėse ar tragedijose, yra neteisingi.

Dievas yra geras ir turi būti žmonėms vaizduojamas tik tai toks. Dievas negali būti visų daiktų priežastimi, jis – laimės priežastis.

Gėrio žmonės turi mažiau nei blogio, bet Dievas negali būti to priežastimi. Platonas rašo, kad gėrio priežastis yra gėris, o blogis niekuomet negims Dieve.

2.3 Dievas yra nejudantis judintojas

Aristotelio (384 – 322 pr. m. e.) Dievo samprata yra filosofinė, atsieta nuo mitų. Aristotelio teigimu yra ir kita Būtis, ne tik ta, kurią mes patiriame. Tai ir yra Dievas. Jis, Aristotelio teigimu, yra nejudantis pasaulio Judintojas, tai bet kokio judėjimo pradžia.

Aristotelis pažįsta Dievą ne nusigręždamas nuo juntamo pasaulio (kuris mus supa), bet racionaliai jį aiškindamas. Dievo nerandame patyrime, bet jis yra sąlyga, kurios vedami mąstome apie patiriamą, juntamą pasaulį.

2.4 Dievas neturi veido ar kitų išorinių reiškimosi formų

Karlo Jasperso (1883 – 1969) teigimu, Graikų filosofai suprato tik pagal papročius jog yra daug dievų, bet iš esmės Dievas yra vienas. Autorius rašo, jog Dievo negalima pamatyti, negalima pažinti iš atvaizdo, jis į nieką nepanašus.

Dievo neįmanoma išreikšti išorinėmis reiškimosi formomis.

Judaizme Dievas (Jahvė) - tobula, amžina, protinga būtybė, kuri aukščiau viso pasaulio, jį palaiko ir tvarko. Tai dvasia, turinti neribotą galią. Dievas – tai Kūrėjas. Jis nepalyginamas nei su žmonėmis, nei su gyvuliu, nei su saule. Dievas yra abstrakcija, mintis. Judaizme buvo uždrausta vaizduoti Dievo atvaizdą,veidą, to pasekoje atsiranda galimybė kurti magiškąjį vaizdinių pasaulį.

Tačiau to pasekmė - griežtai atskirta religija ir menas. Dievo neįkūnysi metale, akmenyje ar medyje.

Krikščionių Dievas visų pirma mylintis Tėvas, visagalis kūrėjas. Dievo apsireiškimas, Aristotelio manymu, pavertė jį įsakme būtybe. Aristotelio bei Platono dieviškosios Būties apibrėžimai, filosofija, ženkliai paveikė viduramžių krikščionių teologinį mąstymą.

Žmogaus ieškojimas, kas yra tikrovė - yra apreikšta tiesa. Kad paaiškinti, suvokti kas yra Dievas, pasaulis reikalingos tam tikros sąvokos. Jas įvedė Platonas ir Aristotelis, o jau vidurinių amžių krikščionys, mąstytojai jas toliau plėtojo.

2.5 Savęs pažinimas yra Dievo pažinimas

Aurelijus Augustinas (354-430) teigė, kad visi daiktai - Dievo pėdsakas. Jie sako apie savo kūrėją, Dievą.

2.6 Dievas – neišmatuojama būtis, tiesa ir gėris

Autorius formuluoja aiškų skirtumą tarp Dievo esmės pažinimo ir Dievo egzistencijos. Jis rašo, jei bus suvokta Dievo esmė, (lakantis tam tikrų mąstymo sąlygų), bus suvokta ir jos egzistencija, bei logiškai įrodyta.

T. Akvinietis Dievo buvimą įrodinėja penkiais būdais:

Yra protinga būtybė, kuri visa, kas egzistuoja gamtoje, nukreipia į tam tikrą tikslą. Tas nukreipėjas ir yra Dievas.

Pasaulio baigtinumą ir atsitiktinį pobūdį pasirinkus pradiniu tašku, o Pradžių Pradžią kaip Judintoją, pirmąja Priežastimi arba Esančiuoju vadiname Dievo buvimo kosmologiniu įrodymu.

Jau antikos laikais atsirado Dievo buvimo įrodymų problema.

3.1 Dievas kaip reguliatyvioji idėja

Kanto (1724 – 1804) manymu, Dievo egzistencijos negalima nei įrodyti, nei paneigti dėl to, kad ji pranoksta galimo žinojimo ribas. Kanto teigimu, Dievas nėra proto pažinimo objektas. Jis – idėja, kurios pagalba galima nustatyti pačią didžiausią vienovę. Kanto nuomone, Dievas neįrodomas ir nepaneigiamas. Jis – nepažįstamas.

  • Filosofija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (4787 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Žmogaus be Dievo problema
    10 - 8 balsai (-ų)
Žmogaus be Dievo problema. (2016 m. Sausio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-be-dievo-problema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:40