Žmogaus buvimo pasaulyje vertė (literatūrinė ir samprotavimo pastraipa)


Literaturine pastraipa. Samprotavimo rasinys zmogaus negalima nugaleti. Literarurine pastraipa. Kaip zmogus tampa asmenybe rasinys destymo pastraipa. Zmogaus verte literaturoje. Ar buvimas gamtoje tobulina zmogu?. Zmogaus verte samprotavimas.

Lietuvių savarankiškas darbas. Žmogaus buvimo pasaulyje vertė literatūroje. Žmogaus buvimo pasaulyje vertė.


Žmogaus buvimo pasaulyje vertė priklauso nuo jo gebėjimo dirbti. Darbštumas – tikra vertybė, nes tik dirbdamas asmuo gali pelnyti artimiesiems pragyvenimą, parodyti savo meilę bei tobulinti Dievo kūriniją. Kunigas ir rašytojas Kristijonas Donelaitis, kuriam artimos pietizmo idėjos, aukštinančios darbštumą ir kuklumą, savo didaktinėje poemoje „Metai“ aprašo Vyžlaukio kaimo gyvenimą. „Viežlybas“ būras – atsakingas ir darbštus valstietis, kuris prisitaiko prie sau skirtų pareigų. Dirbti žmogų kviečia pati gamta: „Po meto vėl šienaut jau putpela šaukė“, „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą.“ Pričkus, darbštusis būras, gėrisi kaimo moterų darbais, juos išaukština ir giria sakydamas, kad jų nuausti audeklai blizga kaip sniegas.

Žmogaus buvimo pasaulyje vertė (literatūrinė ir samprotavimo pastraipa). (2013 m. Lapkričio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-buvimo-pasaulyje-verte-literaturine-ir-samprotavimo-pastraipa.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:39