Žmogaus egzistencija


Filosofijos namų darbas. Žmogaus egzistencijos samprata.


Žmogaus egzistencijos problema atgaivina Renesanso dvasią, kai žmogus buvo visos filosofijos atskaitos tašku. Šiuolaikinės filosofijos požiūris į žmogų buvo inspiruotas Kanto. Išeities tašku tampa jo idėja, kad pasaulis visada matomas per žmogaus prizmę. Kai Kantas kalba apie pažinimą, jis sako, kad pasaulis ir daiktai egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų pažintinių galių, bet tokie jie yra mums nesuvokiami. O tiek, kiek jie mums suvokiami jie yra neatskiriami nuo mūsų pažintinių galių, bendriau kalbant nuo paties žmogaus. Pasaulis susijęs su mumis pačiais, nes apie tokį pasaulį, koks jis yra savaime, mes negalime nieko pasakyti. Tokia nuostata remiasi šiuolaikinės antropologinės teorijos (egzist-mas. person-as, fenomenologija). Jos eina nuo žmogaus būties link būties, kokią suvokia žmogus, apskritai. Žmogus suvokia, kad pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo jo, bet žmogui egzistuoja sužmogintas pasaulis – t.y. pasaulis, kurį žmogus sugeba suvokti ir įprasminti. Taip filosofijos išeities tašku tampa žmogaus buvimo pasaulyje arba egzistencijos faktas.

Egzistencija – realaus žmogaus gyvenimas realiame pasaulyje: nuolat kažką pasirenkant ir apsisprendžiant.

Žmogaus egzistencija. (2015 m. Spalio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-egzistencija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:33