Žmogaus gyvunų ir augalų audiniai


Kuriame audinyje yra maziausiai tarplastelines medziagos. Apytakinio audinio funkcija. Kaip storeja sako.

Biologijos konspektas. Pagrindiniai augalų audiniai ir jų funkcijos. Pastoviesiems audiniams. Dengiamieji audiniai. Asimiliacinis audinys. Apytakiniams audiniams. Rėtinius indus. Vandens indais. Stiebo dalys. Audinio rūšis Vieta Funkcija. Gyvūnų audiniai ir jų funkcijos. Dengiamieji epiteliniai. Jungiamųjų audinių. Raumeninių audinių. Raumeniniai audiniai. Lygiuosius ir skersaruožius. Nervinį audinį. Dauguma audinių regeneruoja. Atsiskaitymo užduočių pavyzdžiai. Kuriame audinyje yra mažiausiai tarpląstelinės medžiagos? Kokia būna žmogaus jungiamojo audinio tarpląstelinė medžiaga? Išvardinti ir duoti pavyzdžių. Kurios funkcijos kraujas neatlieka? Apibūdinkite šiuos audinį pavadinimas , kur randasi , iš ko sudarytas , ir kokios jo funkcijos. Kuri savybė būdinga epiteliniam audiniui? Šalia parašykite , kuriems audiniams būdingos išvardintos sąvybės? Kuris audinys labiausiai tinka ertmėms iškloti? Augalo šaknies išilginiame pjūvyje raide Z pažymėtas. Kaip vadinasi vidinė stiebo dalis , kurioje yra vandens indai? Koks organinis junginys susidaro lape fotosintezės metu ir kokiais audiniais jis pasiekia kitus augalo organus? Užrašykite fotosintezės lygtį. Schemoje pavaizduotas lapo skersinis pjūvis. ? ( Kaip storėja medžių šakos? Kur augalai kaupia atsarginės maisto medžiagos krakmolą , riebalus , baltymus? 1b. Apibūdinkite meristemas. Apytakinio audinio vieta ir paskirtis.


Audinys — tai ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos sistema, kuriai būdinga bendra kilmė, sandara ir paskirtis. Augalų audiniai yra skirstomi į gaminamuosius ir pastoviuosius. Gaminamieji audiniai (meristemos) duoda pradžią pastoviesiems audiniams. Gaminamųjų audinių ląstelės nuolat dalijasi ir diferencijuojąsi, prisitaiko atlikti vienokią ar kitokią funkciją, todėl augalai auga. ilgėja ir storėja. Iš šių audinių ląstelių išsivysto visi kiti augalų audiniai. Gaminamieji audiniai sudaro sėklos gemalą. Šių audinių yra šaknų viršūnėse ir šonuose. Šaknies viršūninė meristema yra ląstelių dalijimosi zonoje. Čia visą laiką gaminasi ląstelės, atnaujindamos šaknies šalmelį apačioje ir tįsimo zoną viršuje. Šaknies viduryje yra periciklas, kurio ląstelės gali dalytis, todėl iš jo gali išaugti šoninės šaknys. Gaminamasis audinys išlieka ir suaugusių augalų stiebų viršūnėse, kur sudaro augimo kūgelius. Stiebo viršūnėje esanti viršūninė meristema gamina naujas ląsteles, kurių dėka stiebas ilgėja. Meristemų taip pat gali būti varpinių augalų stiebų bambliuose — tai vadinamosios įterptinės meristemos. Lapų pradmenys formuojasi iš viršūninės meristemos bambliais vadinamose vietose. Stiebuose tarp medienos ir karnienos brazdas sudaro meristemos žiedą, kurio dėka stiebas storėja. Meristemų randama lapkočiuose bei žiedkočiuose.

Dengiamieji audiniai atlieka apsauginę funkciją. Visų nesumedėjusių ir jaunų sumedėjusių augalų organus dengia epidermis, kurį sudaro labai tankiai išsidėsčiusios stačiakampės skaidrios ląstelės. Išorines epidermio ląstelių sieneles dengia vaškinė kutikulė, todėl mažiau išgaruoja vandens, ji saugo nuo ligų sukėlėjų ir išdžiūvimo. Šaknų epidermio ląstelės turi išaugas — šakniaplaukius. Stiebo ir lapų epidermio ląstelės turi plaukelių, kurie augalą saugo nuo perkaitimo ir per didelio vandens garinimo. Epidermio ląstelės gali virsti liaukutėmis, kurios išskiria apsaugines medžiagas. Lapų viršuje ir apačioje esančiame epidermyje būna varstomųjų ląstelių, kurios supa žioteles, vykdančias dujų apykaitą. Senuose sumedėjusiuose augaluose epidermį pakeičia nelaidus vandeniui kamštinis audinys, saugantis augalą nuo bakterijų ir grybų bei staigių temperatūros svyravimų.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • 5 puslapiai (1814 žodžių)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 5246 KB
  • Žmogaus gyvunų ir augalų audiniai
    10 - 8 balsai (-ų)
Žmogaus gyvunų ir augalų audiniai. (2015 m. Balandžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-gyvunu-ir-augalu-audiniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 16:23