Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje analizė


Lietuvių analizė.

Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje analizė.


Nuo pat senų senovės žmogui gamta buvo be galo svarbi. Gamta – tarsi antroji mūsų motina. Jau nuo seno žmogus būdamas gamtoje pasikrauna energijos, atsipalaiduoja nuo rūpęsčių, pradeda svajoti, kurti naujas idėjas. Tik gamtoje esantis žmogus gali visiškai atsiverti, pajusti savo tikrąją prigimtį, harmoniją, natūralumą, o svarbiausia – tikrumą. Gamtoje labai lengva išreikšti savo jausmus ir išgyvenimus, rasti prieglobstį ir dvasinę ramybę. Taigi, ką žmogui duoda gamta, ir koks jos santykis su žmogumi? Jau nuo seno žmogus būdamas gamtoje pasikrauna energijos, atsipalaiduoja nuo rūpęsčių, pradeda svajoti, kurti naujas idėjas. Tai padeda žmogui labiau susikaupti ir atitrūkti nuo intencyvaus pasaulio, kuris žmogui neleidžia susikaupti ir atsipalaiduoti. Žmogaus ir gamtos tema yra itin dažna lietuvių literatūroje. XVIII, XIX ir XX a. lietuvių rašytojai vaizdavo gamtą gerbiantį žmogų, patyrusį priespaudą, baudžiavos sunkenybę. Tik gamtos pasaulis padėjo ištverti žmogui gyvenimo sunkumus ir negandas. Ryškiausiai žmogaus ir gamtos ryšį savo kūryboje atskleidė Antanas Baranauskas, Kristijonas Donelaitis ir Marius Katiliškis

Žmogus su gamta ne tik turi labai artimą ryšį, bet ir yra labai glaudžiai su ja susijęs. Gamta šaukia žmones į darbą, nes nuo pačios gamtos priklauso žmonių darbai, pats gyvenimo būdas.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 3 puslapiai (1207 žodžiai)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 15 KB
  • Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje analizė
    10 - 6 balsai (-ų)
Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje analizė. (2016 m. Balandžio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-ir-gamtos-rysys-lietuviu-literaturoje-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:10