Žmogaus ir gamtos sąsaja lietuvių literatūroje


Lietuvių kalbėjimo potemės 2017.


Nuo senovės žmogus – tai neatsiejama gamtos dalis. Gamtoje žmogus galėjo rasti ramybę, grožį, paguodą. Įvairias amžiais gamta įkvėpdavo rašytojus, tapo jų mūza. Lietuvių literatūroje gamta – kūrinio fonas, kartais nematomas veikėjas, alegorinis žmogaus gyvenimo atvaizdas. Žmogus literatūroje neįsivaizduojamas be gamtos. Visi šitie aspektai atskleidžiami K.Donelaičio poemoje „Metai“, A.Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“, M.Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“.

Gamta – tai žmogaus gyvenimo atspindys. Gamta dažnai alegoriškai įprasmina žmonių gyvenimus, tai parodyta K.Donelaičio poemoje „Metai“, A.Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ ir M.Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“. Kūriniuose dažnai vaizduojami gamtos pamokymai ir perspėjimai. Geriausias pamokymo pavyzdys, tai lakštingalos aprašymas poemoje „Metai“. Paukščiukas mažas, kukliai atrodantis, taip autorius parodo, koks turi būti idealus būras: kuklus, paprastas ir gerai atliekantis savo darbą, Geriausias tokio būro pavyzdys – Krizas, darbštus, dosnus ir visai negobšus. A.Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ ir M.Katiliškio romanas „Miškais ateina ruduo“ pilni gamtinių palyginimų ir metaforų. Palyginimais ir metaforomis išreiškia dvasinius išgyvenimus, atspindi tolimesnius žmonių santykius, pavyzdžiui, metaforiškai skilusi liepa (lietuvių mitologijoje liepa – likimo medis) Mariaus Katiliškio romane, nutrūkusių pagrindinių romano Agnės ir Tiliaus santykių, neišsipildžiusios meilės metafora.

  • Lietuvių kalba Potemės 2017
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (737 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Lietuvių potemės 2017
  • Microsoft Word 12 KB
  • Žmogaus ir gamtos sąsaja lietuvių literatūroje
    10 - 1 balsai (-ų)
Žmogaus ir gamtos sąsaja lietuvių literatūroje. (2016 m. Rugsėjo 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-ir-gamtos-sasaja-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:00