Žmogaus kraujotaka konspektas


Biologijos konspektas. Žmogaus kraujotaka Kraujo sandara ir funkcijos. Kraujo grupės Kraujo grupės. Randamusagliutininus α , β. Kraujo grupė Agliutinogenai , eritrocituose. A ii. B iii. Ab iv. Eritrocitai ir trombocitai. Dujų pernašos funkciją. Trombocitai  dalyvaujakrešant kraujui. Kraujo ląstelių . Kraujo plazma. Fibrinogenas  irantikūnai . Apsauginę funkciją. Kraujo serumas. Humoralinio reguliavimo . Nėra hemoglobino. Širdies , kraujagyslių ir kraujo ratų sandara ir funkcijos Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai. Mažuoju kraujo apytakos ratu. Dešiniajam skilveliui . Plaučių kamieną . Plaučių arterijas . Plaučių kapiliaruose . Plaučių venomis . Kairįjį širdies prieširdį . Didžiuoju kraujo apytakos ratu. Kairiajam skilveliui . Vainikinės širdies arterijos. Dujų ir medžiagų apykaita . Dešinįjį prieširdį . Viršutine tuščiąja vena . Apatine tuščiąja vena . Arterijomis , venomis . Iš širdies . Didelį kraujospūdį. Į širdį. Kraujo spaudimas . Griaučių skersaruožių raumenų . Pusmėnuliniai vožtuvai . Arterijų ir venų palyginimas. Didelį paviršiaus plotą. Širdies sandara. Viena  kryptimi . Buriniai vožtuvai. Kairiojo skilvelio . Kairysis skilvelis . Didįjį apytakos ratą. Dešinysis skilvelis . Mažąjį apytakos ratą. Širdies darbo ciklą . Vidinės organizmo terpės svarba medžiagų pernašai. Limfinė sistema. Audinių skysčio . Limfinius kapiliarus. Audinių skystis. Vidinė organizmo terpė. Kraujo plazmos filtruojasi . Audinių skystį . Mažai plazmos baltymų. Į ląsteles . Deguonis , vanduo , aminorūgštys , gliukozė , glicerolis , riebalų rūgštys , vitaminai , druskos. Iš ląstelių . Anglies dioksidas . Medžiagų apykaitos produktai. Audinių skysčio perteklius . Limfinius kapiliarus .


Kraujas į grupes skirstomas pagal eritrocituose randamus agliutinogenus (A, B) ir kraujo plazmoje randamusagliutininus (α, β).

Agliutinogenai (A, B) ir agliutininai (α, β) yra baltyminės medžiagos. Agliutinogenai dar vadinami antigenais, o agliutininai – antikūnais.

Rezus faktorius yra baltymas antigenas, aptinkamas eritrocituose. Neatsižvelgiant į kraujo grupę, jei eritrocituose randamas rezus baltymas, tai kraujo grupė yra rezus teigiama, o jeigu jo nerandama – rezus neigiama.

Kraujo plazmos baltymas agliutininas α (anti-A) sulipina eritrocitus, kurie turi agliutinogeno A, o β agliutininas (anti-B) – eritrocitus, kurie turi agliutinogeno B. Šis reiškinys vadinamas agliutinacija.

Norint išvengti eritrocitų sulipimo, gyvybiškai svarbu pacientui perpilti tinkamos grupės kraują. Geriausia perpilti tos pačios grupės ir to paties rezus faktoriaus kraują. Jei tokios galimybės nėra, kraują galima perpilti pagal pateikiamą schemą.

Negalima žmogui, turinčiam neigiamą kraujo grupę, perpilti nors ir tos pačios grupės teigiamą kraują. Perpylus rezus teigiamą kraują žmogui, kurio kraujas neigiamas, jo organizmas ima gaminti antikūnus prieš rezus teigiamus eritrocitus. Įvyksta perpiltų eritrocitų agliutinacija.

Rezus konfliktas dažnai įvyksta tarp besilaukiančios motinos, kurios kraujas yra rezus neigiamas, ir vaisiaus, kurio kraujas yra rezus teigiamas. Nėštumo pabaigoje padidėja placentos pralaidumas, ir motinos organizmas, aptikęs vaisiaus rezus teigiamus eritrocitus, pradeda gaminti juos naikinančius antikūnus. Gimusiam kūdikiui tenka perpilti kraują, nes dalis jo eritrocitų būna suardyta (hemolizinė naujagimių liga).

Gyvenime būna įvairių situacijų, kai žmogaus gyvybę gali išgelbėti tik kraujo perpylimas. Žmogus, duodantis savo kraujo ligoniui arba sužeistajam, vadinamas donoru. Žmogus, kuriam perpilamas kraujas, vadinamas recipientu.

Eritrocitai ir trombocitai yra branduolio neturinčios kraujo ląstelės. Jos susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose.

Eritrocitai – raudonosios kraujo ląstelės. Jos yra apskritos, disko formos, abipus įgaubtos. Įgaubtumas atsiranda suirus branduoliui. Taip padidėja eritrocito paviršiaus plotas palyginti su jo tūriu. Be to, suirus branduoliui eritrocite gali tilpti daugiau baltymo hemoglobino. Hemoglobinui susidaryti būtina geležis. Dėl hemoglobino eritrocitų kraujas įgauna raudoną spalvą.

Eritrocitai atlieka dujų pernašos funkciją. Hemoglobinas su deguonimi sudaro nepatvarų junginį oksihemoglobiną, o su anglies dioksidu – karbohemoglobiną. Iš plaučių į kūno audinius eritrocitai perneša deguonį, o iš audinių į plaučius padeda pernešti dalį anglies dioksido dujų (didžioji dalis anglies dioksido pernešama bikarbonatų pavidalu kraujo plazmojoje). Eritrocitų dujų pernašos funkciją gali sutrikdyti į kraują patekusios smalkės (anglies monoksidas) ar švinas. Ir švinas, ir smalkės su hemoglobinu sudaro patvarų junginį ir nebeleidžia prisijungti deguoniui bei anglies dioksidui.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2353 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 1591 KB
  • Žmogaus kraujotaka konspektas
    10 - 10 balsai (-ų)
Žmogaus kraujotaka konspektas. (2015 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-kraujotaka-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:46