Žmogaus likimas lietuvių literatūroje


Lietuvių rašinys.

Žmogaus likimas lietuvių literatūroje.


Lietuvos rašytojų kūryboje realizmo ir modernizmo laikotarpiais yra išaukštinama savarankiška asmenybė, kuri privalo rinktis bei nuspręsti - žmogus tampa savo likimo kalviu. Nors tėvynės tema visada buvo viena svarbiausių lietuvių literatūroje, karinių konfliktų metu kūriniuose išryškėja asmens individualizmas ir ši savybė nulemia jo likimą. Kūrybinės laisvės siekimas, dorovinių vertybių atsisakymas bei meilės ir aistros troškimas turi įtakos žmogaus ateičiai ir jo dvasinei būsenai. Šios trys temos atsispindi Vinco Krėvės, Mariaus Katiliškio ir Antano Škėmos kūryboje.

Nepriklausomai asmenybei lemta atsiskirti nuo visuomenės ir priešintis kasdienybei. Antanas Škėma, XX a. katastrofinio modernizmo atstovas, novatorius lietuvių literatūroje ir dramaturgas romane „Balta drobulė“ vaizduoja menininką Garšvą, kuris savo ironija ir panieka sukyla prieš pasaulio absurdiškumą. Kūrinyje jaučiamas negatyvus pagrindinio veikėjo žvilgsnis į didmiestį ir jo žmones. Nors Antanas Garšva nori išgarsėti savo kūryba, jis yra priverstas dirbti keltuvininku viešbutyje. Tokios pareigos menininkui prilygsta Sizifo darbui, tačiau jis neturi kitos išeities, nes privalo užsidirbti pragyvenimui. Vienintelis jo išsigelbėjimas keltuve sutinkama metafizinė būtybė – magiškasis zoori, kurio taip pat šaukiasi, kai pasaulis pradeda liguistai keistis. Pagrindinis Antano Garšvos siekis yra sukurti tobulą meninį kūrinį. Jis tikru poetu tampa tik po pirmojo ligos priepuolio, kai eilėraštį išspausdina garsus kritikas.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (933 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Žmogaus likimas lietuvių literatūroje
    10 - 4 balsai (-ų)
Žmogaus likimas lietuvių literatūroje. (2016 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-likimas-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:54