Žmogaus poveikio aplinkai mažinimas


Aplinkos savarankiškas darbas. Įvadas. Žmogaus veiklos įtakojamos problemos. Taršos situacija Lietuvoje. Žmogaus sąlygojamo poveikio aplinkai mažinimo priemonės. Išvados. Naudota literatūra ir šaltiniai.


Darbo Tikslas – išsiaiškinti pagrindines žmogaus veiklos sąlygojamas problemas aplinkai, bei surasti joms sprendimo būdus

Šiam tikslui iškelti uždaviniai:

•Išsiaiškinti pagrindines žmogaus veiklos sąlygojamas aplinkos problemas

•Išsiaiškinti kokių priemonių imtis, kad sumažinti žmogaus veiklos padarinius

•Aptarti kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, bei taršos mažinimo

•Išsiaiškinti taršos padėtį Lietuvoje

Didžiausia triukšmo sumažinimo viltis – architektūrinės urbanistinės priemonės. Tačiau daug galima padaryti ir be didelių kapitalinių įdėjimų – racionaliai zonuojant miesto teritoriją bei prie magistralių įrengiant triukšmą izoliuojančius įrenginius. Miestuose ir miesteliuose triukšmo mažinimo užtvaros paprastai reikalingos pagrindinėse intensyvaus eismo gatvėse, nutiestose per tankiai apgyvendintus rajonus prie geležinkelio linijų. Šioje aplinkoje triukšmo mažinimo užtvara turi atspindėti būdingąsias miesto savybes ir turėti urbanistinę išvaizdą. Čia tiktų tokios statybinės medžiagos: plienas, stiklas, betonas. Akustinės sienos paprastai naudojamos ten, kur nėra galimybės įrengti kitokių apsaugos priemonių nuo triukšmo ir taršos, t. y. tankiai užstatytose arba brangiose teritorijose. Nors architektai aiškina, kad dėl akustinių ekranų įdiegimo nukentės architektūra, miestų vaizdas, tačiau vakarų šalių pavyzdžiai rodo, kad gražia akustine sienele vaizdą galima net pataisyti. Akustinių sienų medžiagos ir formos visų pirma parenkamos atsižvelgiant į pagrindinę jų paskirtį – ekranuoti triukšmą. Antra – akustinės sienos konstrukcijos ir medžiagos turi atlaikyti didelį vėjo slėgimą, tai yra, garantuoti saugumą (Klibavičius 2003).

•Gamtos išteklių vartojimo mažinimas

Daugelis gamtos išteklių yra baigtiniai, o jų atsargos, vis labiau didėjant vartojimui, sparčiai senka. Iškastinio kuro naudojimas elektros gavybai yra kenksmingas aplinkai, dėl šių priežasčių pasaulyje vis sparčiau eksplotuojami atsinaujinantys energijos šaltiniai: biomasės, vandens, geoterminiai, saulės, ir vėjo ištekliai. Ši energija leidžia sumažinti oro taršą ir klimato kaitos padarinius, taip pat šie šaltiniai yra atsinaujinantys, vadinasi - nesibaigiantys.

Nors dėl žmogaus elgesio ir poveikio, mes labai naikiname gamta, tačiau daugeliu aspektų galime padėti kompensuoti padarytą žalą. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti poveikio palinkai mažinimo pavyzdžiai.

Žmogaus poveikio aplinkai mažinimas. (2015 m. Kovo 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-poveikio-aplinkai-mazinimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:26