Žmogaus psichika


Psichika tai. Kas yra psichika. Žmogaus psichika ir psichologija. Baltos demes smegenyse. Kaip subalansuoti psikicha. Balta deme kai prapuola atmintis psichologija. Psichika kas tai?. Psichika yra. Psichika kaip. Kaip lavinti telekineze.

Psichologijos projektas. Psichika. Psichika – tai sielos gyvenimo visuma, visi sielos gyvenimo reiškiniai, individo įgimtų ir įgytų psichinių reiškinių (proto, jausmų, valios) visuma. Smegenys – kairysis ir dešinysis pusrutuliai. Pojūtis. Pojūčiai, dirgiklis, receptorius, smegenų centras. Suvokimas. Sąmonė. Savimonė. Menkavertiškumas. Pasąmonė. Vaizduotė. Valia. Telekinezė. Dėmesys. Dėmesingumas. Atmintis. Baltos dėmės. Sentimentalūs prisiminimai. Atminties lavinimas. Temperamentas. Cholerikas. Flegmatikas. Melancholikas. Sangvinikas. Pastabos. Charakteris. Agresyvumas. Isteroidai. Gyvenimo scenarijus. Asmenybė. Individualumas. Savarankiškumas. Mąstymas. Protinis pervargimas. Emocijos. Emocinis išsekimas. Astralinio pasaulio savybės. Astralinio pasaulio gyventojai. Jausmų ugdymas. Baimė. Neištikimybė. Pyktis. Skausmas ir kančia. Įsijungimo, kontrolės, meilės poreikiai. Kompleksai. Fizinis kūnas. Pinigai. Saviraiška. Sėkmė. Karjeros ir sėkmės planavimas. Veikla. Vadyba. Grupė. Bendravimas.


Psichika – tai sielos gyvenimo visuma, visi sielos gyvenimo reiškiniai, individo įgimtų ir įgytų psichinių reiškinių (proto, jausmų, valios) visuma. Tai, ką mes vadiname bendru žodžiu psichika, sudaro grupė giminingų reiškinių, kurie skirstomi į.

Procesai – tai dinamiškiausi reiškiniai, kurie atsiranda, keičiasi, išnyksta veikiant išoriniams ir vidiniams poveikiams. Skirstomi į: pažinimą (prosavybės – patys pastoviausi psichikos reiškiniai. Kai kurios šių savybių nesikeičia per visą žmogaus gyvenimą.

žmogaus nervų sistemą sudaro periferinė ir centrinė nervų sistemos. Periferinė sistema sudaryta iš nervinių skaidulų, perduodančių informaciją iš jutimo (pojūčių) receptorių į centrinę nervų sistemą. Centrinė nervų sistema skirstoma į nugaros ir galvos smegenis.

žmogus ne tik pažįsta tikrovę, bet ir žino apie savo pažinimą, jo reikšmę sau ir kitiems. Sąmone žmogus permano, kas tikrovėje pastovu, kas kintama, apibendrina kitimus, nustato jų priežastis, tikrovės dėsnius ir dėsningumus. Pastarųjų pažinimas leidžia žmogui atskirti dabartį nuo praeities ir prognozuoti ateitį.

Sąmonės dalis, susijusi su paties žmogaus pažinimu – savimonė (arba aš ). Bet žmogus nėra vien sąmoninga būtybė. Daug reiškinių vyksta už sąmoningumo ribų: sapnai, instinktai, hipnozė, kalbėjimo procesas, rašymo procesas. Manoma, kad sąmoningi reiškiniai žmogaus sąmonėje užima apie 14% visų reiškinių. Kiti reiškiniai vyksta pasąmonėje.

Nežiūrint į tai, kad psichika yra neapčiuopiama, nematoma, ji – tikra, ji egzistuoja. Sveika subalansuota psichika įgalina žmogų džiaugtis gyvenimu, mylėti save ir kitus, dirbti sau ir kitiems naudingą darbą.

žmogaus psichika pagal z. Froidą yra sudaryta iš trijų dalių: 1) id - instinktai, potraukiai, geismai - įgimtos audringos jėgos, reikalaujančios vien pasitenkinimo. 2) ego - sąmoninga sprendžiančioji dalis. 3) superego - moralinės normos, kuriomis žmogus sąmoningai ar nesąmoningai vadovaujasi, tai – visuomeninis produktas. Šių psichikos dalių procesus galima apibrėžti taip: id kažko nori, superego jam prieštarauja, o ego sprendžia. Superego nepripažįsta poreikių, o tai gali išsivystyti į baimę ir neurozė. Šios psichikos dalys nėra įgimtos.

šiuo metu neofroidistinėje psichologijoje išskiriamos šios asmenybės dalys: i – aktyvioji, impulsyvioji, instinktinė asmenybės pusė). Me – normatyvioji pusė, pasireiškianti kitų žmonių reikalavimų supratimu ir savikontrole.

Žmogaus psichika. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-psichika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:45