Žmogaus samprata filosofijoje


Filosofijos skaidrės. Žmogus Renesanso filosofijoje Žmogus gyveno ne vien dėl Dievo. Dievas žmogų sukūrė taip pat dėl paties žmogaus. Todėl žmogus gali džiaugtis gyvenimu čia ir dabar. Atrodė, tarsi visas pasaulis būtų iš naujo pabudęs. Susiformavo istorinė savimonė, tada ir imta vartoti žodis „viduramžiai“, įvardijantis šimtmečius, skyrusius antiką nuo jų laikų. Visose srityse prasidėjo didžiulis pakilimas. Jis apėmė meną ir architektūrą, literatūrą ir muziką, filosofiją ir mokslą. Šioje epochoje paminėtinos garsios asmenybės astronomas Kopernikas, kuris parašė knygą „Apie dangaus sferų sukimąsi“, mokslininkas Galilėjus, kuris įrodė, kad žemė turi palydovą ir atrado pirmąsias planetas, anglų fizikas Niutonas, kuris atrado žemės traukos dėsnį ir paneigė teoriją, kad žemę laiko drambliai, Leonardas Da Vinči dėl savo plataus darbų spektro vadinamas saulės žmogumi. Taip pat paminėtini Kristupas Kolumbas ir Martynas Liuteris. Šioje epochoje atsiranda nauja pasaulėžiūra humanizmas, iškelianti žmogaus vertę, jo proto galimybes. Mūsų laikų žmogaus filosofija Pagrindinė filosofinė naujųjų amžių kryptis egzistencializmas. Egzistencialistai rėmėsi Kierkegoro, Hegelio ir Markso filosofijomis. Kitas žymus filosofas buvo Frydrichas Nyčė, jis krikščioniškąja vergų moralei priešinosi visą gyvenimą, bet prieš mirtį radikaliai pakeitė savo požiūrį. Vėlesniam laikotarpyje buvo žymus filosofas Ž. P. Sartras. Jo filosofiją galima laikyti negailestinga žmogaus situacijos mirus Dievui analize, nors posakį „Dievas mirė“ pirmasis pavartojo Nyčė. Sartras taip pat sakė, kad žmogus pasaulyje be prasmės jaučiasi svetimas, jis pratęsė pagrindines Markso ir Hegelio filosofijos mintis. Žmogui, kuris jaučiasi pasaulyje svetimas, kyla neviltis, nuobodulys, bjaurėjimasis viskuo ir absurdiškumo jausmas. Todėl atsirado toks terminas „Absurdo teatras“. Jis atsirado kaip realistinio teatro priešprieša. Scenoje, kaip ir gyvenime rodoma gyvenimo beprasmybė, nes norima sukelti publikos reakciją. Taigi, tikslas ne beprasmybės išaukštinimas, bet priešingai – absurdo rodymas ir demaskavimas, kad ir visiškai kasdieninėse situacijose turi priversti pačius žiūrovus ieškoti tikresnės ir visavertiškesnės būties.

Žmogaus samprata filosofijoje. (2013 m. Lapkričio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-samprata-filosofijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 22:04