Žmogaus santykis su pasauliu moderniojoje lietuvių poezijoje


Lietuvių rašinys.

Žmogaus santykis su pasauliu moderniojoje lietuvių poezijoje.


Žmogus – sudėtinga būtybė, kurios santykis su pasauliu buvo aktualus visais laikais. Apie tai rašė ne tik pasaulinės literatūros atstovai, bet it lietuvių rašytojai, tokie kaip Sigitas Geda, savo poezijoje pabrėžiantis visų egzistuojančių šioje visatoje materijų vienovę, bei Marcelijus Martinaitis, kurio kūryboje lyrinis subjektas, pasislėpęs po tautosakinio personažo kauke, netiesiogiai pašiepia nusistovėjusią santvarką.

Marcelijaus Martinaičio XX amžiaus vidurio – XI amžiaus pradžios poeto, literatūros ir tautosakos tyrinėtojo, eseisto kūryboje atskleidžiamas lyrinio subjekto santykis su pasauliu yra gana prieštaringas: kritiškas požiūris į tuometinę, Lietuvos gyventojams okupantų (Lietuva įėjo į SSRS sudėtį nuo 1940 iki nepriklausomybės atkūrimo) socialistinę ideologiją. Nuo XX amžiaus pradžios septintojo dešimtmečio lietuvių literatūroje atsirado prototipo neturintis, ryškus bei nepakartojamas žemaitis Kukutis, gimęs baladėje ,,Nakvynė pas žemaitį Kukutį“ (eilėraščių rinkinys ,,Saulės grąža“ 1969m.). Kūriniai baladėmis pavadinti todėl, kad juose yra aiškus siužetas, bei vyksta tai, kas iš tikrųjų vykti negali. Šio tipo veikale jungiami du laikai: realus ir mistinis, tarp kurių Kukutis laisvai keliauja.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (738 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 15 KB
  • Žmogaus santykis su pasauliu moderniojoje lietuvių poezijoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Žmogaus santykis su pasauliu moderniojoje lietuvių poezijoje. (2016 m. Birželio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-santykis-su-pasauliu-moderniojoje-lietuviu-poezijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 00:29