Žmogaus santykis su tikrove


Filosofijos esė. Filosofijos esė.


Žmogaus santykis su tikrove olos alegorija atskleidžia kaip žmonių įkalinimą realiame gyvenime. Surakinti grandinėmis, žmonių nugaros atsuktos į šviesą, todėl būdami tokioje pozicijoje, jie negali judėti, pasisukti, jie mato tik tokį vaizdą kas yra tiesiai prieš juos. Platonas kelia aprašo, kad tarp liepsnos ir kalinių yra uždanga, kuri yra nedidelė ir ant kurios stovi žmonės ir rodo savo stebuklingus fokusus. Matomi nešami įvairiausi daiktai. Kol žmonių kas nors neišlaisvins, tol jiems pats gyvenimas – pasaulis bus nežinomas ir neregėtas. „Žvelgimas į šviesą“ – skausmingas. Žmogus matydamas savo šešėlį tai laiko kaip tikrąjį daiktą, nes jis mato ir supranta, o ryški šviesa akina, todėl kad jei žmogus gyvenęs tamsoje išlenda į šviesą, jam pradeda skaudėti akis ir jis negali normaliai atsimerkti. Ir kaip Platonas sako, kad žmogus „šviesos apakintas negalėtų žiūrėti į daiktus, kurių šešėliu matė iki šiol“.

  • Filosofija Esė
  • 2014 m.
  • 6 puslapiai (2355 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos esė
  • Microsoft Word 23 KB
  • Žmogaus santykis su tikrove
    10 - 3 balsai (-ų)
Žmogaus santykis su tikrove. (2014 m. Gegužės 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-santykis-su-tikrove.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:33