Žmogaus santykis su vieta Martinaičio ir Maironio eilėraščiuose


Lietuvių analizė. Žmogaus santykis su vieta M. Martinaičio ir Maironio eilėraščiuose.


Žmogaus santykis su vieta Martinaičio eilėraštyje „Serbenta“ bei Maironio „Trakų pilyje“ yra labai glaudus. Pradėkime nuo eilėraščio „Serbenta“. Jau pirmoje strofoje matome, kad lyriniam subjektui pavasaris yra labai brangus ir artimas, galbūt dėl to, kad jis gimė anksti pavasarį: „Jauną pavasarį gimiau Serbentos upelėj“. Jis nupasakoja, kaip tuo metu jo kaimas atrodė, ką žmonės veikė: „Kol nesustodavom, nesustodavo ir gyvenimas: jį jausdavom tik eidami arba dirbdami, visi žmonės buvo laimingi, nes niekas jiems netrukdė gyventi. Tačiau juos užklupo karas, viską kas brangu lyriniam subjektui unaikino liepsnos, žudynės.Čia labai aiškiai parodoma, kaip stipriai vertinamas savas kraštas, gimtinė. Veikėjas viską tik prisimena, tarsi kur nors ramiai atsisėdęs prie židinio ir mąstantis kaip buvo viskas, kai jis buvo dar mažas, visi atsiminimai išplaukia iš jo vaikystės.

  • Lietuvių kalba Analizės
  • 2014 m.
  • 1 puslapis (282 žodžiai)
  • Lietuvių analizės
  • Microsoft Word 13 KB
  • Žmogaus santykis su vieta Martinaičio ir Maironio eilėraščiuose
    10 - 2 balsai (-ų)
Žmogaus santykis su vieta Martinaičio ir Maironio eilėraščiuose. (2014 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-santykis-su-vieta-martinaicio-ir-maironio-eilerasciuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:46