Žmogaus sveikata ir lgos


Biologijos konspektas.

Užkriačiamosios ligos plinta. Tinkama subalancuota mityba. Maitinių medžiagų funkcijos. Auginimą ir atkūrimą. Reguliuoja medžiagų apykaitą metabolizmą. Angliavandeniai skirstomi į. Baltymus sudaro aminorūgštys , fermentai. Žmogaus energijos poreikis priklauso nuo. Organizmui ilgai badaujant. Netenkama kūno masės. Sumažėja kūno temperatūra. Sulėtėja augimas ir lytinis brendimas. Sumažėja atsparumas užkrečiamoms ligoms. Nejudrus gyvenimo būdas. Liekamasis plaučių tūris. Kvėpavimo gylis ir dažnis. Minutinis kvėpavimo tūris. Gyvybinė plaučių talpa. Sistolinis kraujo tūris. Pulso dažnis priklauso nuo. Sistolinis kraujo spaudimas. Diastolinis kraujo spaudimas. Kraujospūdį galima sumažinti. Rūkymas yra vienas iš rzikos veiksnių. Baltųjų kraujo kūnelių funkcija. Baltųjų kraujo ląstelių rūšys. Veiksniai , veikiantys bakterijų dauginimąsi. Bakterijų sugebėjimas sukelti ligą priklauso nuo. T limfocitų helperių. Natūralią organizmo gynybinę sistemą sudaro. Ląsteliniame imunitete dalyvauja T lifocitai ir makrofagai. Citotoksinius T limfocitus , T limfocitus helperus , atminties T limfocitus ir T limfocitus slopintojus. Humoralinio imuniteto etapai. Įgimtas pasyvusis imunitetas. Pagal ABO sistemą žmonių kraujas skirstomas į keturias grupes. Anti A ir anti. Antibijotikai skirstomi į. Plataus veikimo spektro – sunaikina daugelio rūšių mikroorganizmus. Riboto veikimo spektro – sunaikina tik kelių rūšių mikroorganizmus. Medžiagų apykaitos reakcijos reikalingos. Chlrofilai a ir. Fotosintezės veikimo spektru. Glikozės kiekis kraujyje reguliuojamas. Nervinės ląstelės neuronai. Centrinės nervų sistemos. Stiebeliai ir kūgeliai. Kūgeliai lemia spalvinį regėjimą. Tarpines , užpakalines ir pailgąsias smegenis.


Liga ‒ reiškia, kad kas nors kūnui yra blogai ir žmogus nekaip jaučiasi. Liga paprastai kyla sutrikus kūno funkcijoms.

Gydytojas ligą gali nustati pagal požymius (siptomus). Jie gali būti somatiniai, psichiniai arba mišrūs.

Kitos ligos vadinamos lėtinėmis. Jos yra ilgalaikės, jų požymiai laikosi ištisus mėnesius ar net metus. Jų požymiai išlieka gana ilgai.

Mes galime įkvėpti ore pasklidusių virusų, kaip antai, gripo, tymų ar vėjaraupių, kai netoli mūsų čiaudi ar kosti sergantis žmogus

Pro odos žaizdas į organizmą gali patekti, pavyzdžiui, stabligės ir gangrenos sukėlėjų

Neužkriačiamos ligos: somatinės, psichikos, medžiagų trūkumo, degeneracinės, socialinės, paveldimos ir pačių sukeltos ligos.

Epidemiologija – mokslas, tiriantis užkričiamųjų ligų plitimą, priežastis ir kaip jomis žmonės užsikrečia.

Sergamumas – naujai susirgusių žmonių skaičius per tam tikrą laikotarpį.

Vyravimas – žmonių, sergančių kuria nors liga tam tikru laikotarpiu, skaičius.

Endemija, jei užkrečiamją liga gyventojų grupėje sergama nuolat. Tymai, kiaulytė ir tuberkuliozė Lietuvoje yra endeminės.

Pandemija, jei liga plinta didialiais atstumais ir apima žemyną ar net visą pasaulį. Tuberkuliozė ir AIDS yra pandeminės ligos.

Tinkama (subalancuota) mityba yra mityba, užtikrinanti gerą maistinių medžiagų ir energijos, reikalingų organizmų sveikatos palaikymo ir augimo poreikiams tenkinti, teikimą.

Maitinių medžiagų funkcijos: teikia energijos (jos daugiausia gaunama iš angliavandenių ir riebalų), užtikrina kūno ląstelių ir audinių auginimą ir atkūrimą ir reguliuoja medžiagų apykaitą (metabolizmą).

Angliavandeniai skirstomi į: monosacharidus (paprastuosius, pavyzdžiui, gliukozė, fruktozė ir galaktozė), disacharidus (dvigubieji sacharidai, pavyzdžiui, maltozė, sacharozė ir laktozė) ir polisacharidus (sacharidų grandinės, pavyzdžiui, krakmolas, glikogenas ir celiuliozė). Angliavandeniai organizme atlieka energijos šaltinio, energijos atsargų ir struktūrinių elementų funkcijas.

Baltymus sudaro: aminorūgštys, fermentai ir hormonai. Dauguma baltymų atlieka struktūrinių elementų funkciją, tačiau fermentai ir hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą.

Žmogaus energijos poreikis priklauso nuo: pagrindinės medžiagų apykaitos, maitinimosi sukeltos termogezės, fizinio aktyvumo, amžiaus, lyties, nėštumo ir laktacijos.

Pakeičiamos aminorūgštys – rūgštys, kurias organizmas gali pasigaminti pats. Tokių yra aštuonios, kurios mūsų organizme gali pasigaminti iš paprastesnių junginių.

Anoreksija – sekinanti liga. Paprastai ja dažniausiai sergama išsivysčiusiose šalyse. Anoreksiją gali sukelti psichologinės problemos. Šia liga dažniausiai serga paauglės iš vidutines ir dideles pajamas gaunančių šeimų.

Susergama depresija, nes ligonis galvoja vien apie tai, kaip kuo mažiau valgyti arba visai nevalgyti.

Anoreksijos priežasčių yra daug. Būdingiausia tai, kad tokie žmonės blogai save vertina, baiminasi augimo ir seksualumo.

Gyvybinė plaučių talpa – didžiausias oro tūris, kurį galima įkvėpti į plaučius arba iš jų iškvėpti.

Pulsas – ten, kur arterijos yra arti kūno paviršiaus, galima pajusti kraujo bangą ir staigiai išsiplečiančią arterija.

Pulso dažnis – atitika širdies ritmo dažnį. Pulso dažnis paprastai skaičiuojamas 30 sekundžių ir gautas skaičius dauginamas iš dviejų. Taip sužinomas pulso dažnis per minutę.

Pulso dažnis priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo ir kitų veisnių. Pavyzdžiui dažnesnis pulsas bus tų žmonių, kurie rūko, mažai sportuojamas, valgo daug sočiųjų riebalų.

Kraujospūdį galima sumažinti: reguliariai mankštinantis, vartojant mažiau alkoholio, vartojant mažiau druskos, mažinant savo svorį, nerūkant.

Kaupiasi plaučiuose vėstant tabako dūmams, tai kelių nuodingų cheminių medžiagų mišinys: kancerogenai (medžiagos, sukeliančios vėžį), slopinimo genai (gali sukelti plaučių vėžį).

  • Biologija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Silvija
  • 14 puslapių (3659 žodžiai)
  • Mokykla
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Žmogaus sveikata ir lgos
    10 - 2 balsai (-ų)
Žmogaus sveikata ir lgos. (2017 m. Sausio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-sveikata-ir-lgos.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 20 d. 08:53