Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms konspektas


Biologijos konspektas.

Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms. Klimato kaita. Ozono sluoksnio plonėjimas. Dirvožemio tarša. Paviršinių vandenų tarša. Rūgštūs krituliai. Lietuvos raudonoji knyga. Saugomos Lietuvos teritorijos. Žmogaus veiklos įtaka biologinei įvairovei.


Klimato kaitą sudaro vidutinės temperatūros, kritulių kiekio, vėjuotumo ir kiti pokyčiai. Taip pat klimato kaita gali pasireikšti ekstremaliais įvykiais, pavyzdžiui, neįprastomis sausromis, audromis ar potvyniais. Per pastaruosius 100 metų oro temperatūra Žemėje pakilo apie 0,7 °C. Klimato atšilimas susijęs su padidėjusia šiltnamio dujų (vandens garų, metano, anglies dioksido, azoto oksidų ir kt.) koncentracija ore. Daugiausia stebimą atšilimą lemia anglies dioksido kiekio atmosferoje augimas. Deginant iškastinį kurą, į orą išmetama tiek anglies dioksido, kad jo nespėja pasisavinti gamintojai. Be to, žmonės masiškai kerta pasaulio miškus. Manoma, kad padidėjusį anglies dioksido kiekį atmosferoje 75 proc. lemia iškastinio kuro deginimas, o 25 proc. – miškų nykimas.

Šiltnamio dujos, panašiai kaip šiltnamio stiklas, praleidžia į žemę krintančius Saulės spindulius, tačiau sulaiko iš Žemės sklindančius infraraudonuosius (šiluminius) spindulius. Todėl kyla oro temperatūra – vyksta šiltnamio efektas.

1997 m. priimtas Kioto protokolas, prie kurio prisijungė ir Lietuva, buvo svarbi pradžia ribojant išmetamą šiltnamio dujų kiekį. Pramonės įmonių kaminuose statomi filtrai, ieškoma naujų naftą ar gamtines dujas pakeisti galinčių energijos šaltinių. Taip pat žinant, kad miško augalijoje ir dirvožemyje glūdi didžiulės anglies atsargos, o vykstant miškų gaisrams išsiskiria milžiniškas anglies dioksido kiekis, skatinamas miško ekosistemų išsaugojimas ir gausinimas.

Ozono sluoksnio plonėjimas pirmiausia buvo pastebėtas virš Antarktidos, vėliau – virš Šiaurės ašigalio, Vakarų bei Šiaurės Europos. Ozono sluoksnio irimą skatina žmogaus skleidžiami teršalai, tokie kaip chloro oksidai, fluoro, bromo junginiai bei azoto oksidai, į atmosferą patenkantys su reaktyvinių lėktuvų ir kosminių laivų išmetamosiomis dujomis. Ypač pavojingi freonai – chloro ir fluoro angliavandeniliai, naudojami šaldymo įrenginiuose, buityje ir žemės ūkyje įvairioms cheminėms medžiagoms išpurkšti. Jie ypač lengvai reaguoja su ozono molekulėmis, todėl net ir nedidelis jų kiekis gali gerokai sumažinti ozono kiekį stratosferoje, ypač apatinėje jos dalyje. Dėl ozono sluoksnio plonėjimo suintensyvėjusi ultravioletinė spinduliuotė sukelia įvairias ligas (kataraktą, odos vėžį), skatina mutacijas, silpnina žmonių imuninę sistemą. Ultravioletiniai spinduliai taip pat stabdo augalų augimą, todėl mažėja žemės ūkio kultūrų derliai, vandenyje žudo planktoną ir žuvų mailių, taip pažeisdami gyvybiškai svarbias mitybos grandines.

Dėl maiste sukauptų teršalų kenčia ir žmogus, nes su maistu gauti teršalai kaupiasi jo organizme. Pavyzdžiui, tręšiant augalus azotinėmis trąšomis, daržovėse susikaupia dideli nitratų kiekiai. Patekę su maistu jie gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, skydliaukės ir kitas ligas. Nitratai taip pat kaupiasi ir užterštą pašarą ėdančių galvijų organizme, todėl nitratai yra vieni dažniausiai pieno ir jo produktuose pasitaikančių teršalų. Tuose rajonuose, kur gausiai naudojami pesticidai, žmonės daugiau serga virškinimo, nervų, širdies ir kraujagyslių ligomis, padaugėja apsigimimų.

Pagrindinis eutrofikacijos požymis – vandens žydėjimas, kai vasarą, esant palankiai temperatūrai, sparčiai pradeda daugintis dumbliai ir melsvabakterės. Kartais telkiniuose, padaugėjus nuodingas medžiagas išskiriančių melsvabakterių, kyla grėsmė ir besimaudančio žmogaus sveikatai – pilvo, galvos skausmai, egzema, akių uždegimai.

Pagrindinis šiuo metu taikomas būdas išvengti požeminių ir paviršinių vandenų taršos buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis yra vandens valymo įrenginiai, taip pat taikoma trąšų ir taršos kontrolė. Labiausiai užteršti yra šiaurės, vidurio ir pietvakarių – Mūšos, Lielupės, Nevėžio, Dubysos ir Šešupės – baseinai. Dėl žydinčios Baltijos jūros atsirado pasiūlymų kiekvienais metais susemti fitoplanktoną ir panaudoti jį kaip biokurą. Panašiai siūloma pasielgti ir su vis dar gausiai „žydinčiu“ Kauno bei Kuršių marių fitoplanktonu.

  • Biologija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Deimante
  • 13 puslapių (3454 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 1025 KB
  • Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms konspektas
    10 - 2 balsai (-ų)
Žmogaus veiklos įtaka ekosistemoms konspektas. (2017 m. Gegužės 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogaus-veiklos-itaka-ekosistemoms-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 24 d. 16:59