Žmogiškojo kapitalo teorija


Finansų savarankiškas darbas. Įvadas. Žmogiškojo kapitalo koncepcija. Žmogaus vaidmuo informacinėje visuomenėje. Žmogiškojo kapitalo teorijos ištakos ir esmė. Žmogiškasis kapitalas kaip ekonominė kategorija. Žmogiškojo kapitalo klasifikacija. Žmogiškojo kapitalo samprata. Pagrindinės investavimo į žmogiškąjį kapitalą rūšys. Žmogiškojo kapitalo formavimas. Žmogiškojo kapitalo gamyba. Žmogiškojo kapitalo formavimas šeimoje. Žmogiškojo kapitalo formavimas gamybos struktūrose. Žmogiškojo kapitalo vertinimas. Žmogiškojo kapitalo vertinimo būdai. Žmogiškojo kapitalo vertinimo rodiklių sistema. Žmogiškojo kapitalo panaudojimo efektyvumas. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą efektyvumo rodikliai. Nauji švietimo ekonominio efektyvumo skaičiavimo aspektai. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą ekonominio efektyvumo analizė. Žmogiškojo kapitalo vertinimo ir panaudojimo ypatybės šiuolaikinėmis sąlygomis. Išvados. Literatūra.


Žvelgiant į prasidėjusią ekonomikos globalizaciją, bei spartų visuomenės kokybinį kitimą, įgytos žinios ir mokymosi procese sukaupta vienokio ar kitokio pobūdžio informacija įgauna lemiamą reikšmę žmogaus profesinėje veikloje, sugebėjime konkuruoti rinkos ekonomikos sąlygomis. Loginė investavimo į švietimą kryptis – tai investavimas į kvalifikacijos kėlimą, žinių tobulinimą, naujų technologijų įsisavinimą. Kadangi šiuo metu ypač sparčiai vystosi naujos technologijos, taikomi nauji darbo metodai, o anksčiau įgytos žinios sparčiai sensta ir praranda savo vertę, ši investavimo į žmogiškąjį kapitalą kryptis tampa nepaprastai svarbi. Informacinės visuomenės kūrimas yra glaudžiai susijęs su švietimu, todėl investicijos į informacinės visuomenės kūrimą didžiąja dalimi gali būti tapatinamos su švietimo finansavimu.

Šiuolaikinėje ekonominėje literatūroje išskirtinio dėmesio sulaukia žmogiškojo kapitalo formavimo problema. Žmogus yra tam tikrų įgimtų individualių savybių ir sugebėjimų, o taip pat įgytų visuomeninių savybių ir sugebėjimų skleidėjas. Pastarasis, pagal ekonominį vaidmenį, panašus į gamtinius resursus ir fizinį kapitalą. Pirminėje būsenoje žmogus, kaip ir gamtiniai resursai, neteikia jokio ekonominio efekto. Bet po tam tikro specialaus parengimo formuojasi žmogiškasis kapitalas, sugebantis duoti pajamas ir pelną. Todėl žmogiškojo kapitalo formavimas yra jo kategorinės analizės išeities taškas. Šiuo laiku egzistuoja keli žmogiškojo kapitalo formavimo būdai, kurie yra formalizuoti modeliuose.

Žmogiškojo kapitalo reprodukcija – tai daugiapusis, įvairialytis procesas, turintis ciklinę formą. Jo ciklinis pobūdis pasireiškia darbuotojų išėjimu iš darbo, kai pasibaigia jų darbo laikas (išėjimas į pensiją). Ekonominė reprodukcija pasireiškia tradiciniu technologijų pakeitimu naujovėmis, kad būtų galima palaikyti šiuolaikinį gamybinį procesą. Inovacinė reprodukcija pasireiškia kokybiškai nauja technika ir technologija, darbo organizavimo proceso tobulinimu, darbuotojų perkvalifikavimu. Žmogiškasis kapitalas gali tuo pačiu metu būti natūralios ir ekonominės reprodukcijos būsenoje, kuriai išlaikyti reikia tam tikrų materialinių, darbinių ir finansinių išlaidų. Inovacinė reprodukcija reikalauja ne tik ypatingo finansavimo, bet ir aktyvaus naujų mokslinių žinių naudojimo. Žmogiškojo kapitalo reprodukcijos procese žmogaus gamybinės jėgos įgyja įvairiausias funkcines – logines formas.

Žmogiškojo kapitalo tyrimai atveria naujas galimybes šeimos planavimo ir formavimo problemų analizėje. Šių problemų sprendimo laipsnis yra neaukštas. Pradiniame žmogiškojo kapitalo formavimo periode vyksta jo fizinio ir intelektualinio potencialo kaupimas šeimoje. Visos žmogiškojo kapitalo sudedamosios dalys įgyjamos ir didinamos investicijų pagalba, kurias šeima investuoja į savo vaiką su sąlyga, kad tos išlaidos būtų kompensuojamos ateityje. Taigi šeima dengia išlaidas, būtinas fiziniam žmogaus formavimuisi, vaikų auklėjimo išlaidas, kurios yra vadinamos investicijomis, nes mažina išlaidas tėvų poreikiams. Sprendimas turėti vaikų - analogiškas investiciniams sprendimams. Vaikai, jo manymu, yra kaip ,,ilgalaikio naudojimosi gerovė”. Jie tėvams yra pasitenkinimų šaltinis, bet jų išlaikymas ir auklėjimas reikalauja nemažų išlaidų, kaip matomų, taip nematomų (pvz., tėvų laiko). Todėl vaikų paklausa neigiamai susijusi su išlaidomis jų išlaikymui ir teigiamai susijusi su tėvų pajamų lygiu. Atrodytų, tam prieštarauja šeimos dydžio mažinimo tendencija. Bet esant didesniam darbo užmokesčiui ne tik auga šeimos pajamos, bet ir brangsta tėvų laikas, nes vaikų auklėjimas – daug laiko užimantis procesas. Taigi esant aukštesniam darbo užmokesčiui gimstamumo paklausa mažėja.

Žmogiškojo kapitalo teorija. (2015 m. Rugsėjo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogiskojo-kapitalo-teorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:59