Žmogus ir aplinka (2)


Technologijų referatas. Pavojingų atliekų tvarkymas. Pesticidų atliekų tvarkymas.


Vadybos mokslo teoretikai, praktikai įvairiai skirsto darbo, jo darbo vietos aplinką. Suomių vadybos specialistai Jouko H. Nissinen, Eero Voutilainen, tyrinėdami darbo patalpų planavimo, įrangos, darbo vietų organizavimo tobulinimo problemas, nusprendė, kad aplinka susideda iš artimiausios, socialinės darbo aplinkos bei išorinės aplinkos. Artimiausiai darbo aplinkai priskiriama būtinos darbo priemonės konkrečioms funkcijoms, užduotims vykdyti; socialinei darbo aplinkai – požiūris į darbo draugus, darbą, vadovą ar viršininkus; išorinė aplinka – tai skyrių ar padalinių suplanuotos, suprojektuotos darbo patalpos, pagalbinės buitinės ar poilsiui, darbuotojų maitinimui skirtos patalpos. Visa tai ir sudaro kompleksinę darbo vietos aplinką. (Žr.1.1 paveikslą.)

Projektuojant darbo vietą, reikalingi šie duomenys:

pagrindiniai duomenys apie žmogų (kūno masės matavimus, judesių dinamika ir kt.);

duomenys apie žmogaus fiziologines ir psichines savybes (rega, klausa, uoslė, judesiai, mąstymas, dėmesys ir kt.);

duomenys apie tikslingą žmogaus veiklą (funkcijų tarp mašinos ir žmogaus paskirstymas, darbo proceso modeliavimas ir kt.);

duomenys apie darbo priemonių ergonomiškumą (ar darbo įrankiai, valdymo priemonės, technologiniai įrenginiai atitinka žmogaus psichofiziologines galimybes).

duomenis apie sanitarinius-higieninius darbo sąlygų veiksnius (temperatūra, santykinis drėgnis, triukšmas, apšvieta, užterštumas ir kt.);

duomenis apie psichologinius ir psichofiziologinius veiksnius (nervinė emocinė įtampa, informacijos gausa, darbo ir poilsio režimas ir kt.);

duomenis apie socialinius veiksnius (psichologinis klimatas);

J. Keenan nurodo, jog visas darbo psichologijos problemas lemia asmens santykis su aplinka ir veiklos būdai. Tai aiškiai matyti 1.2 paveikslo schemoje. Žmogaus veikla šioje sistemoje priklauso nuo šių veikisnių:

individualių žmogaus savybių, įvertinant žmogaus jutimus, sensorinę organizaciją, mąstymą, atmintį, atsakymus, grįžtamąjį ryšį, mokymąsi ir kitus klausimus;

žmonių tarpusavio sąveikos. Tai priklauso nuo žmonių grupių santykių dinamikos, hierarchijos, komunikacijų., vadovavimo, įtakos, statuso it kt.;

žmogaus ir techninių priemonių sąveika, tai apibendrina vietos automatizavimo, funkcijų paskirstymo, darbo vietos įrengimo ir kitus klausimus;

žmogaus ir aplinkos sąveika, tai žmonių adaptacijos aplinkoje, apšvietimo, triukšmo, temperatūros, darbo saugumo ir kiti klausimai;

žmogaus vaidmuo veikloje, tai – darbo pobūdis, žmogaus vaidmuo veikloje, darbo metodai ir kiti klausimai.

Nors, vardydamas pagrindinės veiklos veiksnius, J. Keenan nemini kolektyvo (grupės), bet tarpe nurodytų problemų tam tenka svarbi vieta.

Mokslo bei technikos pažanga, gyventojų gausa, jų gamybinė veikla pablogino aplinkos kokybę.

Sprendžiant bet kokią aplinkos apsaugos problemą, pirmiausia reikia sumažinti aplinkos taršą.

Apskaičiuoti teršiamos gamtos nuostolius gana sudėtinga. Dažniausiai žala matuojama tik žuvusių žuvų, išdžiūvusio miško, nušauto žvėries ir pan. materialine verte.

1.Asbestas, gamtoje randama plaušinė medžiaga, yra asbestcemenčio, stabdžių ir sankabos paviršių bei sandarinimo priemonių ir nedegiųjų audinių sudedamoji dalis.

Po 15-50 metų laikotarpio gali atsirasti piktybinių auglių, bronchų karcinomų, taip pat pleuros ir pilvaplėvės pakeitimų.

Kaip ir visoms vėžį sukeliančioms medžiagoms, koncentracijos ribos nustatymas kelia abejonių. Reikėtų uždrausti, kaip tai padaryta JAV ir Švedijoje, asbestą stabdžių ir sankabų paviršiams dengti, bet skatinti kurti jį pakeičiančias medžiagas.

2.Formaldehidas (metanalis, MKD dydis - 0,1 mln. d.) naudojamas daugelio junginių cheminei sintezei. Su dezinfekcinėmis priemonėmis ir karbamidformaldehidinėmis dervomis (aminoplastikai), kurios naudojamos kaip medžio drožlių plokščių klijai, formaldehidas patenka į patalpas. Nestabilioms dirbtinėms dervoms skaidantis arba jei gaminant buvo panaudotas formaldehido perteklius, jis atsipalaiduoja. Daugiau nei metus medžių drožlių plokštės, ypač aukštoje temperatūroje ir drėgmėje, išskiria dujas.

Esant vidutinei (10 mln. d.) formaldehido koncentracijai, dirginama gleivinė, o didesnės koncentracijos sukelia kosulį, bronchitą, kvėpavimo ir orientacijos sutrikimus.

Kadangi aštrus kvapas įspėja, nėra žinomų apsinuodijimo įkvepiant atvejų. Tyrimais su gyvūnais laboratorijose buvo nustatyti genų pažeidimai. Formaldehidas veikia vietiškai, nes medžiagų apykaitos procese jis staigiai suardomas. Yra įrodytas kancerogeninis medžiagos poveikis, bet tiesioginis kancerogeninis poveikis žmonėms kol kas dar ginčytinas.

Chlorintų angliavandenilių gamtoje nėra. Jie sukuriami techniniu būdu ir naudojami kaip tirpikliai (pvz., tetrachlormetanas, CCI4), žaliava dirbtinėms medžiagoms (pvz., polivinilchloridas, PVC), medienos apsaugos priemonės, izoliacinės medžiagos ir kenkėjų naikinimo priemonės.

Sunkieji metalai iš natūralių šaltinių dalyvauja ekosistemų medžiagų cikluose ir taip išplinta biosferoje. Didesnės koncentracijos susidaro dėl žmonių veiklos, nors naudojami nedideli kiekiai, dėl nuolatinio masinio srauto (automobilių transportas, amatai), perdirbant labai koncentruotas medžiagas (lakai, stiklas, metalai), kaupiantis terminiu (elektrinės, atliekų deginimas) ar elektrolitiniu (galvanika) būdu.

Žmogus ir aplinka (2). (2015 m. Lapkričio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogus-ir-aplinka-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:27