Žmogus ir gamta Donelaičio „Metuose“


Lietuvių esė. Žmogus ir gamta Donelaičio „Metuose“.


Kiekviena dalis, išskyrus „Vasaros darbus“, prasideda gamtos vaizdu. Čia vaizduojamas mažas gamtos kampelis – vieno kaimo gamta. Gamta, jos dalys suvokiamos, kaip gyvos būtybės, panašios į žmones. Būrui gamta atrodo gyvai: laukai ledais užsikloję miega, žemė rudenį įmurusi verkia, laukus glosto drungni orai. Pagrindinė gamtos jėga – saulė: jį pradeda amžinąjį žmogaus ir gamtos judėjimo ratą. Pavasarį ji lyg motina pažadina visus gyvenimui, džiaugsmui, juokdamasi išveja žiemą, žiemos darbus ir šaltį, vasarą saulė žaidžia; rudenį savo spindulius slepia. Būrą nuolat supa gamta, jis nuo jos priklausomas. Žmogus jaučia gamtoje tą pačią gyvybinę jėgą, kaip ir savyje, todėl suvokia save kaip dalelę gamtos. K. Donelaitis gamtą vaizduoja lyriškai: ją džiaugiasi, gėrisi. Kiekvienos dalies peizažas – ižanga į būrų gyvenimą, jų darbus. Tokios įžangos sukelia nuotaiką, nuteikią skaitytoją. Rudens peizažas žadiną minorinę, liūdną nuotaiką; pavasario peizažas – linksmas.

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2013 m.
  • 1 puslapis (359 žodžiai)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 13 KB
  • Žmogus ir gamta Donelaičio „Metuose“
    10 - 4 balsai (-ų)
Žmogus ir gamta Donelaičio „Metuose“. (2013 m. Lapkričio 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogus-ir-gamta-donelaicio-metuose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:03