Žmogus ir gamta literatūroje


Lietuvių rašinys.

Žmogaus ir gamtos santykis Lietuvos literatūroje.


Nuo senų senovės žmogus buvo susigyvenęs su gamta. Ji- tai tarsi antrieji namai. Žmogus čia galėjo rasti ramybę, grožį, paguodą.Dažnai gamtoje individas išsakydavo savo slapčiausias mintis, pasakodavo savo bėdas ir vargus. Poetai „spalvotais“ žodžiais tapė gamtos gyvenimą,nes žmogų užplūstančios jausmų bangos-tai jo ir supančios aplinkos vienybė.Ypač ryškiai žmogaus ir gamtos ryšį savo kūryboje atskleidė J. Tumas – Vaižgantas, K. Donelaitis ir Maironis. Todėl savo kalboje plačiau panagrinėsiu jų kūrybą ir pabandysiu įžvegti artimą gamtos ir žmogaus santykį.

Visų pirma,gamta visuomet buvo ir tebėra svarbi kiekvienam,nes nuo jos priklauso poilsis,darbai.Praeityje visi gerbė ir mylėjo gamtą,naudojosi jos suteikiamais malonumais.Po sunkių darbų ir rūpesčių žmonės atsigauti ir pailsėti vykdavo į gamtą: klausydavosi paukštelių giesmių,ramaus vėjo dvelkimo ir šnarančių miškų.Taigi,senovėje žmogaus ir aplinkos ryšys buvo labai stiprus.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (654 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 15 KB
  • Žmogus ir gamta literatūroje
    10 - 8 balsai (-ų)
Žmogus ir gamta literatūroje. (2016 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmogus-ir-gamta-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 06:01