Žmonių pyktis ir jo pasireiškimo būdai


Pyktis ir jo valdymo būdai. Kodel mes pykstame. Pykcio itaka sveikatai. Pyktis ir jo valdymas. Pyktis ir sveikata magistras. Pykcio tyrimo metodai. Kodel kartais pykstame ant viso pasaulio. Pykcio itaka demesiui. Destruktyvus pyktis. Pyktis rasinys.

Psichologijos referatas. Įvadas. Pykčio samprata. Keturi būdai pykčiui reikšti. Tikslingas ir konstruktyvus pyktis. Tikslingas destruktyvus pyktis. Spontaniškas konstruktyvus pyktis. Spontaniškas destruktyvus pyktis. Pykčio įtaka sveikatai. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Temos aktualumas ir reikšmingumas: kodėl mes pykstame? Šią tema pasirinkau todėl, kad ji man pasirodė labai įdomi ir atsirado galimybė dar daugiau sužinoti apie šią kiekvienam žmogui būdingą emociją. Juk tikrai nesuklysiu pasakydama, kad kiekvienas žmogus savo gyvenime yra susidūręs su pykčiu, jeigu ne su savo, tai tada kito žmogaus. Paklausti ar kai kada esame patyrę pyktį, tikrai visi atsakysime, kad taip, na o paklausti kodėl mes pykstame, kartais net nerandame tinkamo atsakymo. Visi mes esame skirti, todėl ir mūsų kiekvieno pyktis pasireiškia skirtingai. Ar kada susimastėte iš kur jis atsiranda ir kokia gi yra ta tikroji pykčio priežastis. Juk kartais atsitinka taip, kad žmogus parodo tą savąją ilgai slėptą blogąją pusę tik tada, kai jį apima pyktis ir kai nebėra kantrybės ištverti. Nesumeluosiu pasakydama, kad kartais žmonės pyksta be priežasties arba pykstasi vieni su kitais dėl menkiausiu smulkmenų. Kilęs pyktis mus taip greitai užvaldo, kad mes to net nepastebime. Apimti pykčio mes darome, elgiamės ar kalbame taip, kad tai kenkia ir mums, ir kitiems. Šis jausmas tarsi padaro mus nesuvaldomais. Vėliau, kai pyktis praeina, mes pradedame verkti ir atgailauti, maldauti atleidimo vieno ar kito žmogaus. Tačiau kitą kartą atsidūrę tokioje pačioje situacijoje mes ir vėl reaguojame taip pat. Ir net nesusimąstome, kad visai nesenai jau buvome užvaldyti pykčio. Bet toli gražu tai nereiškia, kad tas žmogus yra blogas ir piktas, tiesiog galbūt jam šiandien bloga diena ir daug kas nesiseka. Tokiomis situacijomis mes pykstame ant viso pasaulio ir kartais net išsiliejame ant kitų žmonių nors tikrai nederėtų to daryti. Tiriamasis objektas: žmonių pyktis ir jo pasireiškimo būdai. Tyrimo tikslas: išanalizuoti kaip kyla pyktis ir kodėl mes pykstame. Tyrimo uždaviniai:. Atskleisti pykčio sampratą. Aptarti keturis būdus pykčiui reikšti. Aptarti pykčio įtaka sveikatai. Darbe naudoti tyrimų metodai: mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimo metodas. Anketinė apklausa.


Stud.

.

2009-04-.

Darbą priėmė: .

Lektorė.

.

Temos aktualumas ir reikšmingumas: kodėl mes pykstame? šią tema pasirinkau todėl, kad ji man pasirodė labai įdomi ir atsirado galimybė dar daugiau sužinoti apie šią kiekvienam žmogui būdingą emociją. Tokiomis situacijomis mes pykstame ant viso pasaulio ir kartais net išsiliejame ant kitų žmonių darbe naudoti tyrimų metodai: mokslinės li mūsų jausmai būna stiprūs, spontaniški, kartais neužmirštami. Kaip jie kyla? žmogus turbūt yra emocingiausias iš visų būtybių. Palyginti su gyvūnais mes daug dažniau jaučiame baimę, pyktį, liūdesį, džiaugsmą ir meilę. Niekam nereikia įrodinėti, kad emocijos įvairina mūsų gyvenimą, o stresų metu jos gali būti pražūtingos arba padėti išsigelbėti.

Kas pirmiausia ateina į galvą, išgirdus žodį pyktis ? Frustracija? šauksmas? Savitvardos praradimas, smurtas? O gal baimė, tyla ar atsitraukimas? Tai natūralūs ir visai suprantami atsakymai. O gal reikėtų sąrašą papildyti konfrontacija, energija, jėga, atkaklumu? Gal net sąžiningumu ir atvirumu? [1 david g. Myers psichologija 2000] pyktis – viena iš svarbiausių žmogaus emocijų. Dažniausiai pyktį vadiname neigiama reakcija. Ar tikrai pykčio niekada neturėtume išreikšti? Pyktis žmogų lydėjo nuo pačios evoliucijos pradžios. Jei jis neišnyko, vadinasi, atliko keletą svarbių funkcijų, padėjusių žmogui įveikti įvairius sunkumus. Turbūt niekas neprieštaraus, kad pyktis suteikia jėgų, energizuoja ir leidžia žmogui apginti savo poziciją provokuojančioje ar neteisingoje situacijoje. Pyktis leidžia parodyti savo potenciją, ryžtingumą. Jei situacija kelia realią grėsmę, pyktis gali būti stimulas, suteikiantis jėgų ir padedantis apsiginti. Kilus pykčiui, išnyksta nerimastingi pažeidžiamumo jausmai,  žmogus nebesijaudina. Supykęs jis išeina iš nepasitikėjimo savimi būsenos, jį užplūsta jėgos ir drąsos pojūtis. Tačiau pykdamas žmogus jaučia didelę įtampą, kuri yra mažesnė tik už tą, kuri jaučiama baimės metu. Bijodami dažniausiai nesusitelkiame veiksmui, o  pykdami galime sukoncentruoti jėgas ir veikti. Evoliucijos eigoje žmogų supo vis mažiau išorinių grėsmių, nyko fizinės savigynos poreikis, ir apsauginė pykčio funkcija silpo. Į pyktį pradėta žiūrėti kaip į bendravimo kliūtį, o ne kaip į teigiamą emociją. Galima sakyti, kad emocinė žmogaus evoliucija atsiliko nuo kultūrinės. Kai pyktis slopinamas, susitelkiama ties pozityviais dalykais, kad pyktis virstų labiau priimtinu elgesiu.

  • Psichologija Referatai
  • 2011 m.
  • 14 puslapių (3034 žodžiai)
  • Kolegija
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 36 KB
  • Žmonių pyktis ir jo pasireiškimo būdai
    10 - 1 balsai (-ų)
Žmonių pyktis ir jo pasireiškimo būdai. (2011 m. Lapkričio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/zmoniu-pyktis-ir-jo-pasireiskimo-budai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:34