Žolinių dekoratyviųjų augalų dekoratyvumo nustatymas


Floristikos konspektas.

Žolinių dekoratyviųjų augalų dekoratyvumo nustatymas. Atskiros gėlės dekoratyvinės savybės. Kero forma habitas. Vienstiebiai augalai. Daugiastiebiai augalai. Skroteliniai augalai. Kupstiniai augalai. Svyrantieji augalai. Vijokliniai augalai. Kiliminiai augalai. Kero tankumą. Lapų dekoratyvumas. Žiedų , žiedynų dekoratyvumas. Vaisių , vaisynų dekoratyvumas. Žydėjimo trukmė. Dekoratyvumo trukmė. Dekoratyvumo įvertinimas. Dekoratyvumo galimybių išraiška bendruose deriniuose gėlynuose. Žydėjimo laikas. Augalų būklė ir ilgaamžiškumas. Pritaikymo galimybės galimybių gausa. Eil. Nr. Pritaikymo pozicijos skaičiais.


Vertėtų skirti atskiro augalo (gėlės) dekoratyvines savybes nuo gėlių dekoratyvumo galimybių išraiškos bendruose deriniuose (gėlynuose).

Atskiro augalo dekoratyvines savybes nulemia morfologiniai ypatumai, pritaikymo gėlynuose galimybės – žydėjimo laikas, ekologinės reakcijos aplinkai diapazonas, ilgaamžiškumas, pritaikymo galimybių gausa, išskirtinės pritaikymo galimybės.

Kero formą nulemia gėlės stiebų išsidėstymas, jų gausa, šakojimasis, lapų išsidėstymas ir gausa. Skiriamos 7 pagrindinės gėlių kero formos.

Vienstiebiai augalai. Būdingi nesikerojančioms vienmetėms ir kai kurioms daugiametėms gėlėms. Nuo apačios šių gėlių stiebas nesikeroja, o viršūnėje susitelkę žiedai sudaro vientisą plokštumą, tokius augalus deriname pagal aukštį ir žiedų spalvą (keturbriaunes nakvišas, purpurines ežiuoles, serenčius, šalavijus, gvaizdūnes, darželines graželes ir kt.). Jas netinka sodinti po vieną. Kiti vienstiebiai augalai žiedus krauna nevienodame aukštyje, todėl norėdami išryškinti jų formą sodiname po vieną arba nedidelėmis grupelėmis. Aplinkui juos sodiname žemaūges fonines gėles, jos padeda išryškinti pirmųjų gėlių individualybę (bijūnai, šluoteliniai flioksai ir kt.).

Daugiastiebiai augalai. Tai nuo pat žemės paviršiaus gausiai besišakojantys gėlių kerai – žėrinčiųjų rudbekijų, hibridinių astilbių, didžiagraižių baltagalvių, smulkiažiedžių chrizantemų. Šios grupės augalai labai tinka įvairiems gėlynams, nes dėl palyginti lygios paviršiaus kompozicinės plokštumos lengvai derinami.

Skroteliniai augalai. Viena gausiausių gėlių grupių pasižyminti kero apačioje arba stiebų viršuje susitelkusiais lapais. Gali būti skirstomos į mažas skroteles auginančias (daugiametės saulutės, įvairios skrotelinės uolaskėlės, dauguma lauko raktažolių rūšių) bei dideles lapų skroteles auginančias (melsvės, bergenijos, viendienės ir kt.) gėles. Šių gėlių lapai išsidėstę žemės paviršiuje, o žiedai iškilę ant belapių stiebų.

Visas skrotelines gėles pritaikyti nesudėtinga, nes jų lapai sudaro puikų foną žiedams ir būna dekoratyvūs per visą vegetaciją.

Kupstiniai augalai. Tai tankiai suaugusių žolinių augalų šakniastiebių ir šaknų iškilimas aukščiau žemės paviršiaus. Gėlynuose kupstus sudarančioms gėlėms reikia išskirtinio pritaikymo, kad išryškėtų šių augalų forma. Todėl šios gėlės sodinamos po vieną arba nedidelėmis grupelėmis, nes didelėse kupstinių augalų grupėse dingsta atskirų augalų dekoratyvumas. Kupstiniai augalai gali būti dviejų tipų: ovalūs, su švelnia (lygia) paviršiaus linija (gvaizdės, žydrieji ir plunksnotieji gvazdikai, kai kurios daugiametės našlaitės ir uolaskėlės) ir nelygia, lyg dygliuota paviršiaus linija (varpiniai ir viksviniai augalai – melsvieji ir pilkieji eraičinai, kupstinės šluotsmilgės, visžalės avižos, švyliai, posmilgės, nendriniai dryžučiai, kalninės, gyslotinės ir kitokios viksvos).

  • Floristika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2150 žodžių)
  • Floristikos konspektai
  • Microsoft Word 16 KB
  • Žolinių dekoratyviųjų augalų dekoratyvumo nustatymas
    10 - 6 balsai (-ų)
Žolinių dekoratyviųjų augalų dekoratyvumo nustatymas. (2016 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/zoliniu-dekoratyviuju-augalu-dekoratyvumo-nustatymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:37