Zoohigiena


Vandens higieninė reikšmė. Biogeocheminės teritorijos. Vandens dechloravimas. Dirvozemio higienine reiksme. Metanotenkai. Saloninas bulvese. Vandens oksidavimosi nustatymas. Biogeocheminė teritorija. Dirvozemio sanitarine apsauga. Vandens kietumo higienine ir fiziologine reiksme.

Biologijos konspektas. Zoohigieniniai pašarų(šieno,grudų ir kt)kokybės tyrimai,jų nukenksminimo būdai. Vandens šaltiniai, jų charakteristika ir tiekimo sistemos. Šactinių šulinių irengimas. Vandens higieninė ir fiziologinė reiksmė. Vandens tiekimo sistemos. Vandens telkinių sanitarinė apsauga. Gyvulių bei paukščių girdymo higiena. Vandens pavyzdžių paėmimas ir konservavimas. Fizinės vandens savybės ir jų nustatymo būdai. Vandens cheminės savybės. Vandens kietumas ir jo nustatymo būdai. Vandens oksidavimosi nustatymas. Vandens oksidacija ir jo snustatymas. Ištirpusio vandenyje deguonies higieninė reikšmė ir jo nustatymas. Bds. Ir jo nustatymas. Vandens chloravimas ir dechloravimas. Nutekamieji(kanalizaciniai) vandenys, jų valymas. Aeretankai, metanotenkai. Cheminės dirvožemio savybės ir jų nustatymo būdai. Dirvožemio biologinės savybės. Dirvožemio sanitarinė apsauga. Biogeocheminės teritorijos. Sanitarinė- higieninė stambių pašarų reikšmė. Kenksmingi ir nuodingi augalai. Zoohigieninė kontrolė ruošiant,laikant ir naudojant pašarus. Profilaktika gyvulių susirgimo dėl pašaruose esančių mechaninių priemaišų, pesticidų ir nuodingųjų medžiagų. Ligų, kurias sukelia mechaninės priemaišos pašaruose, profilaktika. Stambių pašarų kokybės įvertinimo metodai. Pašarų pavyzdžių paėmimas ir pasiuntimas į laboratoriją. Grūdinių pašarų laikym ir paruošimo šėrimui higieniniai reikalavimai. Grūdinių pašarų kenkėjai. Grūdinių pašarų kokybės įvertinimo metodai. Atskirų išspaudų rūšių higieninė charakteristika,. Išspaudų kokybės įvertinimo būdai. Kokybiško siloso paruošimo pagrindiniai reikalavimai,. Siloso kokybės vertinimas. Šakniagumbių, šakniavaisių ligos. Bulvių, runkelių kokybės vertinimas. Pašarai taps nekokybiški veikiant nepalankiom sąlygom,neteisingai laikant,transportuojant, perdirbant. Nuolat turi būt atliekama pašarų kontrolė. Stambiuosiuose pašaruose tiriama organoleptinės savybės,drėgnumas,mechaninės priemaišas,botaninė sudėtis. Siloso kokybei tiriama organoleptinės savybės,organinių r santykis,ph,bendras rūgštingumas. Siloso kokybė įvertinama balais. Šienainio kokybei tiriam organoleptinės savybės,drėgnumas,ph,organinių r santykis,karotinas. Cukrinių runkelių išspaudas įvertinamos organoleptiškai,ph ir organinių r santykį. Koncentratai tiriami pagal drėgnumą,spalvą kvapą,rūgštingumą,užsikrėtima priemaišom,kenkėjais ir grybeliais. Šakniavaisių,šakniagumbių kokybę tiriamas mechaninis pažeidimo laipsnis,žemėtumas,užsikrėtimas pelėsiniais grybeliais,bulvėse-saloninas,runkeliuose nitritai. P


Pašarai taps nekokybiški veikiant nepalankiom sąlygom,neteisingai laikant,transportuojant, perdirbant. Siloso kokybė įvertinama balais. Pašarų nukenksminimo būdai:terminis,cheminis,naudojant džiovinirenkant vandens šaltinį gyvulininkystės fermai, keliami tokie. Reikalavimai: kad vandens pakaktų visiems ūkio reikalams (gerti, ūkiniams buitiniams, gamybiniams, priešgaisriniams ir kt. ) ištisus metus; kad šaltinis būtų netoli fermos; būtų galima įrengti papras­čiausius ir nebrangius vandens ėmimo įrenginius; šaltinis turi būti gerai apsaugotas nuo užteršimo. Atmosferos vanduo. Sis vanduo gyvuliams girdyti ir ūkio rei­kalams vartojamas tik tose vietovėse, kur nėra vandens, dažniau­siai mineralizuotam vandeniui praskiesti. Jo kokybė paprastai ne­labai gera, nes lietaus vanduo krisdamas sugeria ore esančias dul­kes, mikroorganizmus. Atmosferos vandenyje mažai druskų ir ištirpusių dujų, todėl jis be -skonio ir lengvai pūva.

Paviršinis vanduo. Upės vandens kokybė priklauso nuo krantųbei dugno grunto ir vietovės pobūdžio. Upės vanduo labai užteršiamas per pavasario potvynį, rudenį užsitęsus lietums ir vasarą per liūtis nutekėjus ;paviršiniam vandeniui nuo vandens surenkamojo baseino. Ežero, kaip ir upės, vandens kokybė priklauso nuo vietovės gy­ventojų tankumo, krantų pobūdžio, ežero dydžio ir gylio, metų lai­ko. Tvenkinių vanduo prastos kokybės, nes jie paprastai įrengiami arti gyvenviečių ir teršiami paviršinio nuotėkio vandeniu. Nedideli stovintys arba nelabai pratakūs tvenkiniai greitai apsitraukia mau­rais ir uždumblėja. Sių vandens telkinių vanduo gali būti gyvuliųinfekcinių ir kirmėlinių ligų šaltinis.

Požeminis vanduo. Požeminis vanduo, kuris kaupiasi ant pir­mojo vandeniui nelaidaus žemės sluoksnio (granito, molio, smiltai­nių,) vadinamas gruntiniu. Gruntinis van­duo paprastai pakankamai grynas, be pašalinių priemaišų, jame mažai mikrobų, jis labiau mineralizuotas negu paviršinis vanduo. Tačiau gyvenvietės apylinkėse i gruntini vandeni pavanduo - vienas iš svarbiausių aplinkos faktorių, nuo kurio pri­klauso žemės ūkio gyvulių sveikata ir produktyvumas. Gyvulio or­ganizme vanduo sudaro vidutiniškai 60-70% jo masės. Seilėse ir prakaite jo yra apie 100%, skrandžio ir žarnų sultyse - daugiau kaip 97, piene - 83-87, kraujyje - apie 90, jungiamajame audiny­je - apie 80%. Jauniklių kūne vandens gerokai daugiau negu su­augusių gyvulių organizme. Pavyzdžiui, tik ką atvesto veršelio kūne ­vanduo sudaro daugiau kaip 70%, pusės metų - 61, buliaus - 52. Liesos avies - 60, riebios - 46 %.

Zoohigiena. (2011 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/zoohigiena.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:36