Zoologija


Zoologija konspektas. Zemesnieji zinduoliai.

Medicinos konspektas. Tipas chordata (chordiniai). Potipis akrania (bekaukuoliai). Klasė galvachordzia. Iešmutis. Potipis vertebrata (stuburiniai). Antklasis pisces (žuvys). Klasė kremzlinės žuvys (chondrichthyes). Klasė kaulinės žuvys (osteichthyes). Sausumos stuburiniai – keturkojai – tetrapoda. Klasė varliagyviai amphibia. Tikrieji sausumos stuburiniai amniotai (ropliai, paukščiai, žinduoliai). Klasė reptilia (ropliai). Klasė aves (paukščiai). Klasė mamalia (žinduoliai). Žemesnieji žinduoliai.


Priklauso: stuburiniai (nugarinė styga – chorda – teikia gerą atramą segmentuotiems raumenims (liemens bei uodegos). Chorda kartu su šiais raumenimis sudaro miochordinį judėjimo aparatą. Gyvūnas plaukia vingiuodamas stangriu kūnu, nekeisdamas jo ilgio. Vystantis stuburinių gemalui, apie chordą formuojasi antrinis ašinis organas – kremzlinis arba kaulinis stuburas, sudarytas iš daugelio slankstelių. Atsiradus stuburui, chorda sunyksta.

Vamzdžio pavidalo nervinė sistema yra nugaros pusėj, aukščiau chordos. Žemesniųjų chordinių nervinis vamzdis, ypač priekinė jo dalis, jautrūs šviesai. Stuburinių nervinio vamzdelio priekinė dalis, atsiradus galvos srityje svarbiems jutimo organams, diferencijavosi ir virto galvos smegenimis.

žarnyno prekinė dalis, ryklė, kartu yra ir kvėpavimo organai. Žemesniųjų chordinių, kartu ir žuvų, amfibijų lervų galvos šonuose susiformavo žiaunų plyšiai, pro kuriuos pašalinamas įsiurbtas vanduo. Tai žiaunų aparatas. Sausumos stuburiniai kvėpuoja atmosferos oru, todėl gemalo stadijoje yra tik žiaunų plyšių užuomazgos.

žemesnieji chordiniai žiaunų aparatu ne tik kvėpuoja, bet ir košia vandenį. Jį kartu su maisto dalelėmis, varo blakstienėlėmis į erdvę ryklę. Iš ryklės vanduo pašalinamas pro smulkučius žiaunų plyšelius. Žemesnieji chordiniai nelabai judrūs, o daugelis suaugusiųjų jūrinių gyvūnų laikosi prisitvirtinę prie grunto.

Kitokie yra stuburiniai. Jie judrūs, minta stambesniais, o daugelis – tikri grobuonys. Stuburiniai viešpataujanti gyvūnų grupėkūno sandara. Pailgas iešmučio kūnas suplotas iš šonų, susmailėjusiai galais. Išilgai nugaros tęsiasi žema pelekinė raukšlė. Jos pagalba vyksta judėjimas. Liemenyje išilgai kiekvieno pilvinės pusės šono yra po vieną pelekinę raukšlę – metapleurą. Kūną dengia vienasluoksnis epidermis su jutiminėmis ir liaukinėmis ląstelėmis. Po epidermiu yra plonas jungiamojo audinio sluoksnis – tikroji oda – koriumas (mezoderminės kilmės). T. O. Gausu pigmentinių ląstelių, kapiliarų, nervinių ląstašinio skeleto pagrindinė sudėtinė dalis – stangri chorda. Tęsiasi nuo kūno priekinės dalies iki pat uodegos galo. Ji sudaryta iš plokščių skaidulinių diskų, tarp kurių įsiterpusios pilnos skysčio vakuolės. Chordą dengia raumeninis audinys.

Priekinė nervų vamzdelio dalyje ląstelės diferencijuotos. Pusiausvyros organų nėra. Uoslės duobutė išklota virpamuoju epiteliu. Išilgai nervinio vamzdelio kanalo išsidėsčiusios šviesai jautrios ląstelės. Periferinę nervų sistemą sudaro nugaros smegenų nervai.

Zoologija. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/zoologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:01