Zoologijos mokslo šakos ir istorija. Zoologinė sistematika ir binarinė nomenklatūra


Biologijos konspektas. Dvigeldžių moliuskų biologija, svarbiausios rūšys ir panaudojimas žmonių mityboje. Pilvakojų moliuskų biologija, svarbiausios rūšys ir ūkinė reikšmė. Galvakojai moliuskai – sudėtingiausios sandaros minkštakūniai. Nariuotakojų biologija ir įvairovė. Žemesniųjų vėžiagyvių biologija ir ūkinė reikšmė. Aukštesniųjų vėžiagyvių biologija, reikšmė žmonių ir gyvūnų mityboje. Vorų biologija, svarbiausios rūšys ir reikšmė. Bičių erkės, jų biologija ir reikšmė. Ganyklinių (šuninių) erkių šeima, jų rūšys, biologija, sukeliamos ir platinamos ligos. Dvisparnių vabzdžių biologija, svarbiausios rūšys ir ūkinė reikšmė. Plėviasparnių vabzdžių biologija, svarbiausios rūšys, biologinė ir ūkinė reikšmė.


Rūšis – grupė panašių individų, kurie laukinėje gamtoje gali tarp savęs kryžmintis.

Subkaralystė – vienaląsčiai. Tipai: Žiuželiniai, Sarakodiniai, Sporagyviai, Mikrosporidijos, Knidosporidijos, Infuzorijos.

Gyvūnų tipai: pintys, duobagyviai, plokščiosios kirmėlės, apvaliosios kirmėlės, žieduotosios kirmėlės, moliuskai, nariuotakojai, chordiniai.

Gyvūnų įvairovė. Užregistruotas rūšių kiekis – 1 320 000, galimas rūšių kiekis – 10 600 000.

Dirbtinė aklimatizacija - pasitaiko tada, kai aklimatizuojamų gyvūnų kelios kartos užauginamos veislynuose, fermose.

Gyvenimas atogrąžų miške. Dauguma gyvena medžiuose. Atogrąžų miškuose gausu užsimaskavusių ir kitų išvaizdą pamėgdžiojančių gyvūnų.

Gyvenimas vidutinio klimato miškuose. Žeimą vabzdžialesiai paukščiai migruoja į šiltesnius kraštus, o gyvūnai arba kaupia maisto medžiagas, arba užmiega žiemos miegu.

Gyvenimas poliarinėse srityse. Kad neužšaltų daugelio šaltakraujų rūšių kraujyje yra baltymų, kurie pažemina užšalimo temepratūrą. Kailis ir plunksnos – izoliacinė priemonė nuo šalčio. Riebalų sluoksnis taip pat apsaugo nuo šalčio. Ruoniai, kad nepritrūktų deguonie,s ruošiasi kvėpavimo eketes.

Tai daugiausia mikroskopiniai organizmai, kurių kūnas sudarytas iš vienos ląstelės. Gyvena pavieniui ar kolonijomis. Paplitę visur: jūrose, vandenynuose, gėluose vandenyse, drėgnoje dirvoje. Bendra gyvenimo sąlyga būtina visiems pirmuonims – skysta aplinka. Pirmuonys, gyvenantys vandens paviršiuje vadinami planktonu, o arčiau dugno – bentosu. Daugelis pirmuonių yra parazitai. Dydis: 3-5mikrometrų. Pirmuonių ląstelė atlieka viskas gyvybines funkcijas: virškina, šalina ir kt.

Pirmuonys gali judėti blakstienėlių ir žiuželių pagalba. Jų sandara primena mikrovamzdelių sandarą. Žiuželiui judėti impulsą duoda kinetoplastas. Pirmuonys gali judėti ir citoplazmos išaugų, neturinčių pastovios formos – pseudopodijų pagalbą.

Pirmuonims būdinga reakciją į įvairius dirgiklius: šviesos, cheminius, mechaninius.

Pirmuonys dauginasi lytiškai ir nelytiškai. Daugiausiai paplitęs nelytinis dauginimasis (skyla pusiau). Esant nepalankioms gyvenimo sąlygoms apsigaubia tvirtu baltyminių apvalkalu ir sudaro cistą.

Tipas skirstomas į potipius : spinduliuočiai ir šakniakojai.

Maurakulis išsiskiria tuo, kad sudaro kolonijas. Kolonijoje ląstelės nėra vienodos. Dauguma ląstelių kolonijoje yra smulkios ir negalinčios daugintis, jos atlieka kolonijos judėjimo, maitinimosi ir kitas funkcijas. Somatinių ląstelių sandara: kriaušės formos, turi chromatoforą, branduolį, stigmą, dvi pulsuojančias vakuoles ir du žiuželius. Iš vegetatyvinių ląstelių susidaro naujos dukterinės ląstelės. Iš ląstelių panašių į vegetatyvines, išsivysto generatyvinės ląstelės – gametos.

Dažniausiai šiam būriui priklauso organizmai, turintys labai didelę patogeninę reikšmę. Jų tarpe daug žmogaus ir gyvūnų kraujo parazitų (tripanosomos ir leišmanijos)

Minta saprofitiškai ir turi didelę reikšmę, valydami vandenį nuo puvimo produktų.

Leišmanijos yra žmogaus ir gyvulių viduląsteliniai parazitai. Leišmanijos yra mažos ląstelės be žiuželio, bet turinčios blefaroplastą. Jas platina dvisparniai vabzdžiai – moskitai. Daugiausiai paplitusios tropinio klimato kraštuose. Leišmanijos skirstomos į dvi grupes:

Nelytinis dauginimasis t.y. schizogonija – vyksta šeimininko žarnyno epitelio ląstelėse.

Lytinis daugninmasis t.y. gametogonija – susformuoja mikro ir makrogametos. Joms susiliejus susidaro zigota. Vyksta šeimininko organizme.

Sporogonija t.y. oocistų ir sporozoitų susidarymas. Šis procesas vyksta išorinėje aplinkoje.

Tai sporagyviai, parazituojatys kraujyje. Jų šeimininkai žinduoliai, paukščiai ir ropliai. Nelytinis ir lytinis šių pirmuonių dauginimasisi vyksta skirtinguose šeimininkuose. Lytiškai dažniausiai dauginasi uodų ar mašalų organizmuose.Stuburiniai – tarpiniai šeimininkai, nes čia parazitai dauginasi nelytiniu būdu.

Babezija – galvijų babeziozės (piraplazmozės) sukėlėjas. Babezijos parazituoja galvijų eritrocituose. Jas perneša ganyklinė erkė. Sergant šia liga, galvijui išsivysto mažakraujystė, o iš eritrocitų išėjęs hemoglobinas pašalinamas su krauju. Piroplazmozės patenka į erkių kiaušinius, po to į lervas ir vėliau į nimfas. Tik suaugusios erkės seilių liaukose koncentruojasi sporogonijos būdu susidariusios piroplazmos, kurios patenka į naują organizmą erkei įkandus.

24. Maistui naudojamos jų rūšys

MAISTUI NAUDOJAMOS RŪŠYS: Aštuonkojai, kalmarai, sepijos

ĮVAIROVĖ nariuotakojai – vienas gausiausių tipų, jam priklauso apie 1.5mln. gyvūnų rūšių. Šie gyvūnai paplitę visur išskyrus Antarktidos žemyną.

TRACHĖJINIAI elniavabalis, akmenlindės, skolopendra, tarakonai, ankstyvės, lašalai, žirgeliai, termitai, blakės, tripsai

TRILOBITINIAI kardauodegis, skorpionvėžis, skorpionas, voras kryžiuotas, juodoji našlė, tarantulas, niežinė erkė

Būriai: Žiaunakojai, Šakotaūsiai, Kiautuotieji vėžiagyviai, Irklakojai, Žuvinės utėlės ir Ūsakojai.

ŪSAKOJAI dauguma sėslūs gyvūnai,kai kurie – parazitai. Tipingos sėslios formos: balanai ir jūrų antytės Balanai džnai dideliais kiekiais padengia povandeninius daiktus: akmenis, jas, moliuskų kriaukles. Išorėje matyti nupjauto kūgio formos kriauklė. Gyvūnas kriauklėje guli ant nugaros, kojelėmis aukštyn. Prie kriauklės sienelių prieina odos raukšlės - mantija. Neturi akių. SAKULINA- išvalgo krabų vidų, krabų parazitai. JŪRINĖ ANTYTĖ, BALANAI

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (10405 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 74 KB
  • Zoologijos mokslo šakos ir istorija. Zoologinė sistematika ir binarinė nomenklatūra
    10 - 3 balsai (-ų)
Zoologijos mokslo šakos ir istorija. Zoologinė sistematika ir binarinė nomenklatūra. (2015 m. Gruodžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/zoologijos-mokslo-sakos-ir-istorija-zoologine-sistematika-ir-binarine-nomenklatura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 00:00