Žymiausi Lietuvos kalbininkai


Žymiausi lietuvių kalbininkai. Zymiausi lietuviu kalbos kalbininkai. Lietuvos zymiausi kalbininkai. Žymiausi kalbininkai. Garsiausi lietuvos kalbininkai. Zymus lietuviu kalbininkai. Šleicheris referatas. Zymus lietuvos kalbininkai. Garsiausi lituviu kalbininkai. 2 zymiausi lietuvos kalbininkai.

Lietuvių konspektas. Mokslą per tūkstančius metų kūrė nesuskaičiuojama daugybė žmonių. Tačiau kiekviena mokslo šaka turi savo didvyrius – saujelę asmenų, kurių vardai labiausiai susiję su šio mokslo istorija. Turi tokių didvyrių ir kalbos kultūra. Juk kalbotyra- tai ne naujų kontinentų atradimas, tačiau kuo, jei ne didvyriais, pavadinsime žmones, atidavusius gyvenimą pamėgtai mokslo sričiai, įtemptu darbu atskleidusius savo bendraamžiams ir būsimoms kartoms nors ir mažą mus supančios paslaptingos aplinkos dalelę.


Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Jeigu apskritai kalba kažkada žmogų išskyrė iš kitų gyvų pasaulio būtybių, ta raštas, būdamas turbūt, pats didžiausias žmonijos išradimas. Žmonės išmoko tiksliai aprašyti visokiausius kabos reiškinius, pradėjo sudarinėti žodynus, gramatikas. Pamažu ir iš pačių Lietuvių tarpo pradėjo rastis žmonių , kurie pradėjo susidomėjo savo gimtąja kalbą. Buvo laikai, kai Lietuviai savo kalbininkus galėjo suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tačiau mums reikia nepamiršti, o taip pat jausti dėkingumą aniems kitataučiams mokslininkams, įvedusiems Lietuvių kalbą į tarptautinę mokslo areną.

1852 metų gegužės mėnesį prahoje lankosi švietimo ministras grafas tun- hohenšteinas. Su dideliu palydovų būriu šiam einant į puotų salę, koridoriuje staiga kelią pastoja gražaus sportiško sudėjimo vyriškis. Ministras susinervina, palydoje sumišimas – laikai juk neramūs. Visi atsikvepia, kai nepažystamasis paprašo ministro leisti jam vykti į Lietuvą tirti to krašto žmonių kalbos. Džiaugdamasis, kad taip laimingai pasibaigė netikėtas susidūrimas, ministras, nesileisdamas į platesnius samprotavimus, pažada įvykdyti savo keisto interesanto norą, o šis jau spėja pasisakyti esąs prahos universiteto profesorius augustas šleicheris.

į Lietuvą tuo metu kalbos mokslui dar mažai žinomą kraštą, a. Šleicheris buvo užsispyręs nagrinėti Lietuvių kalbą. Jis nedavė ramybės universiteto vadovybei, rašė prašymus vienos mokslų akademijai. Tačiau, iš niekur negavęs konkretaus atsakymo, vieno bičiulio, kurio sesuo buvo paskirta tarnauti aukštiesiems svečiams, painformuotas apie tikslią ministro iškilmingų pietų vietą ir laiką, a. Šleicheris ryžosi ką tik mūsų minėtam pasikėsinimui . Ministras pažadą įvykdė: vienos mokslų akademija a. Šleicheriui paskiria šešis šimtus guldenų , ir dar to paties mėnesio 25 dieną a. Šleicheris pradeda reikšmingiausią Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijoje kelionę. Vienas po kito į prahą, vieną pasipila a. Šleicherio laiškai, kuriuose lyg gyvi iškyla devyniolikto šimtmečio vidurio rytų prūsijos Lietuvių kaimo paveikslai.

Lietuvių kalbą mokytis jam labai gerai sekasi. O liepos dieną laiške draugui į prahą pasigiria, kad iš bėdos su Lietuviais galįs susikalbėti, o suprantąs jau visiškai gerai sekasi. Nemažai ir vargų a. Šleicheriui tenka patirti šiame krašte. Juk labiau pasiturintys ir apsišvietę šio krašto žmonės beveik visi kalba vokiškai.

Žymiausi Lietuvos kalbininkai. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/zymiausi-lietuvos-kalbininkai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:55