1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruožai


TEMA 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruožai. Įvairių šalių konstitucijoms būdingos tokios struktūrinės dalys Preambulė. Baigiamosios / pereinamosios / papildomos nuostatos Baigiamąją dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos forma ir struktūra. M. Lietuvos Respublikos Konstitucijos struktūrą sudaro tokie elementai Preambulė. Ypač reikšmingos preambulės nuostatos Dėl Lietuvos valstybės ir teisės tęstinumo bei perimamumo. Dėl prigimtinės žmogaus teisės ir Tautos teisės laisvai gyventi bei kurti savo protėvių žemėje. Dėl tokių vertybių kaip. Dėl tautinės santarvės puoselėjimo Lietuvoje. Konstitucinio reguliavimo tikslai. Pagrindinė Konstitucijos dalis. Konstitucijos 44 str. Konstitucijos sudedamoji dalis. M. Vasario 11d. Konstitucinis įstatymas „ Dėl Lietuvos valstybės. M. Birželio 8d. Konstitucinis aktas „ Dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas “. M. Spalio 25d. Įstatymas „ Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos “. M. Liepos 13d. Konstitucinis aktas „ Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje “. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimas ir naujos valstybės institucijų sistemos sukūrimas. Įsigalioja kitą dieną po referendumo rezultatų oficialaus paskelbimo. Nauja valstybės institucijų sistema. Grindžiama valdžių padalijimo principu. M. Vasario 14d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo tvarka. ! ! ! Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma! ! ! Pataisų priėmimo ypatumai. Lietuvos konstitucinės sistemos ypatumas. Pataisos susijusios su Europos integracija bei Lietuvos Respublikos naryste Europos Sąjungoje 1996m. Konstitucijos 150 str. Pataisos susijusios su savivaldos konstitucinio instituto korekcijomis 1996m.


Rašytinė – tai vientisas aukščiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keičiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisinės padėties bei valstybės valdžios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus. Tokios yra daugelio šalių konstitucijos.

Nekodifikuotos. Ją sudaro keli atskiri konstitucinės galios aktai. Pvz.: Švedijos Konstitucija

Sudėtinės kodifikuotos. Ją sudaro pagrindinis aktas ir su juo tiesiogiai susiję aktai, kurie traktuojami kaip pagrindinio akto sudedamosios dalys. Pvz.: Prancūzijos Konstitucija

Sudėtinė kodifikuota konstitucija skiriasi nuo rašytinės nekodifikuotos tuo, kad pirmąją konstituciją sudarančios dalys yra viena su kita tiesiogiai susijusios ir traktuojamos kaip bendras sudėtinis dokumentas, o be kaip konstitucinės reikšmės aktų visuma.

Nerašytinė. Šį sąvoka vartojama tais atvejais, kai šalies konstitucinė santvarka įtvirtinama teisės normų aktuose, teismų precedentuose, teisiniuose papročiuose, kurie savo teisine galia neišsiskiria iš kitų tos pačios rūšies teisės šaltinių. Pvz.: Didžioji Britanija

Kartais fiksuojami svarbiausi valstybės politikos principai ar net skelbiamos pagrindinės teisės ir laisvės

Baigiamąją dalį sudaro normos, nustatančios konstitucijos įsigaliojimo tvarką. Pasitaiko, kad joje išdėstomos ir normos apie konstitucijos keitimo tvarką, jeigu šis klausimas nesureguliuotas pagrindinėje dalyje.

Pereinamosiose nuostatose nustatomi atskirų konstitucijos normų įsigaliojimo terminai, senų konstitucinių institutų pakeitimo naujais tvarka ir terminai.

Kartais konstitucijoje yra papildomos nuostatos. Jose aiškinamos kai kurios pagrindinės konstitucijos dalies nuostatos, fiksuojamos tam tikros išimtys ar atitinkamo klausimo reguliavimo specifika.

Priedai. Jų reikšmė įvairi. Kartais juose rasime ir normų, kurių vieta neabejotinai turėtų būti pagrindinėje dalyje.

1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucija pagal formą priskirtina sudėtinėms kodifikuotoms konstitucijoms. Šalies konstituciją sudaro:

1992m. birželio 8d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“

1992m. spalio 25d. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“

2004m. liepos 13d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“

Konstitucijos 6 str.: Jų negalima laikyti atskirų dokumentų visuma, o reikėtų traktuoti kaip pasižyminti vientisumu sudėtinį aukščiausios galios teisinį aktą.

Dėl Lietuvos valstybės ir teisės tęstinumo bei perimamumo (t.y. nuostatos, kad lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrė Lietuvos valstybę, kad šios valstybės teisiniai pamatai pagrįsti Lietuvos statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis – tiltas iš LDK į 1918-1940m. gyvavusią Lietuvos Respubliką ir į 1990m. vėl atkurtą Lietuvos Respubliką).

  • Microsoft Word 29 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2185 žodžiai)
  • Universitetas
  • Rūta
  • 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruožai
    10 - 1 balsai (-ų)
1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos bruožai. (2020 m. Vasario 23 d.). https://www.mokslobaze.lt/1992m-lietuvos-respublikos-konstitucijos-bruozai.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 30 d. 01:51
×
146 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo