Alfonsas Nyka – Niliūnas

Alfonsas čipkus lyg tikrąjį savo paties ženklą pasirinko alfonso nykos – niliūno pavardę. Miškinio tėviškės.

1938 – 1939 m. Kaune vytauto didžiojo universitete (vdu) pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. Vėliau porą metų tęsė šias studijas vilniaus universitete (vu). Bet niliūnui mokslo žinių dar nepakako, todėl 1946 – 1949 m. Praleido tiubingeno ir freiburgo universitetuose. Čia gilinosi į meno istoriją ir filosofiją. A. Nyka-niliūnas studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūras. Tuo pat metu (1946 – 1947 m. ) dėstė prancūzų kalbą freiburgo meno ir amatų mokykloje. Baigęs studijas nuo 1949 m. Apsigyveno jav ir iki pat pensijos dirbo kongreso bibliotekoje vašingtone.

A. Nyka-niliūnas savo kūryba individualus, todėl kitų poetų atžvilgiu jos vertinti negalima. Poezijoje debiutavo 1939 m. Pirmoji knyga praradimo simfonijos išėjo 1946 m tiubingene. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: orfėjaus medis (1953), balandžio vigilijos (1957), vyno stebuklas (1974), žiemos teologija (1985). Ne vienas iš šių rinkinių buvo premijuotas.

a. Nykai-niliūnui būdingi du eilėraščio modeliai – simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai. [1 v. Daujotytė, e. Bukelienė Lietuvių literatūra. Xx a. Vidurys ir antroji pusė (1940 – 1995). Vadovėlis xii klasei k. : šviesa . 100 psl. ] skaitant a. Nykos-niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė – paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. Iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas. Pats a. Nyka-niliūnas ieško tiesos per save. jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos – daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo [2 egzodo literatūros atšvaitai v. : vaga. 298 psl. ] ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles.

Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų.

A. Nyka-niliūnas pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų (ch. Baudelaire, a.