AB „Teo“ finansinių ataskaitų vertinimas


Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Buhalterinės apskaitos organizavimas. Buhalterinė apskaita Lietuvoje ir ES. Finansinių ataskaitų rengimo metodikos apžvalga. AB „Teo“ finansinių ataskaitų sudarymas. Įmonės „Teo“ apskaitos politika. Įmonės „Teo“ finansinių ataskaitų vertinimas. Išvados ir pasiūlymai. Literatūra ir kiti informacijos šaltiniai.


Pagrindinis buhalterinės apskaitą reglamentuojantis teisės aktas yra Buhalterinės apskaitos įstatymas. Jį sudaro šeši skirsniai:

Baigiamosios nuostatos (atsakomybė už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus, pasiūlymai Vyriausybei ir Finansų ministerijai, įstatymo įsigaliojimas).

Finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimai (bendrieji reikalavimai, finansiniai metai, klaidų taisymas).

Įsigaliojus naujai ES apskaitos direktyvai, jos nuostatas į Lietuvos nacionalinius įstatymus bus perkeltos 2015m. Viduryje, o įgyvendintos 2016 m. Pagal minėtos direktyvos nuostatas pakeisti Finansinės atskaitomybės įstatymo atskiri straipsniai. Visus įstatymus reikia nagrinėti konkrečiu laiku, nes juose būna daroma pakeitimų.

Apskaitos standartus tvirtina Finansų ministerija. Pagrindinis apskaitos standartų rengimo tikslas – nustatyti bendrąją buhalterinės apskaitos tvarką bei finansinę atskaitomybę. Šios naujovės susijusios su apskaitos ir atskaitomybės reforma Lietuvoje. Apskaitos taisykles būtina pamažu priartinti prie ES teisės aktų ir TAS, TFAS.

VAS nurodomi standartų taikymo tikslai, apibrėžiamos sąvokos. Metodinės rekomendacijos aprėpia visas svarbiausias apskaitos ir atskaitomybės sritis, apibūdinamas jų praktinis taikymas. Metodinės rekomendacijos nelaikomos teisės aktu.

Remdamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir atsižvelgdami į TAS ir ES teisę bei Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus, apskaitai metodiškai vadovauja Finansų ministerija. Reikalavimus kelia ne tik ES, bet ir Pasaulio bankas. ES apskaitos direktyvos tikslas yra sumažinti ES šalių apskaitos skirtumus ir parengti lyginamąsias finansines ataskaitas ES mastu. Tai palengvintų keitimąsi finansine informacija, investicijų pritraukimą iš ekonomiškai stiprių šalių. Užsienio šalių bendrovėms svarbu mokėti skaityti ir suprasti finansines ataskaitas šalių, į kurias investuojamas kapitalas. Apskaitoje taikomi principai lemia finansinį rezultatą (Ivanauskienė, 2016, p. 36-41).

Tarptautiniai apskaitos standartai. Pasaulinėje apskaitos sistemoje svarbūs šie du dalykai:

Apskaitos sistemų įvairovė yra viena iš didelių kliūčių bendrai rinkai sukurti.

Tarptautiniai apskaitos standartai yra viena iš svarbiausių finansinių priemonių, leidžiančių efektyviai organizuoti įmonių veiklą. Tos šalys, kurios neturi savų apskaitos standartų, TAS gali panaudoti kaip pagrindą, pertvarkydamos ir reguliuodamos apskaitą šalyje. Naudodamos TAS, šalys rengia savo apskaitos tvarkymo taisykles (standartus), kurios atitinka jų teisines ir ekonomines nuostatas. Tos šalys, kurios turi nacionalinius apskaitos standartus ir nacionalines apskaitos organizacijas, TAS gali panaudoti nacionalinės apskaitos derinimo pasauliniu mastu tikslams.

Kitoms įmonėms TAS nėra privalomi, tačiau praktikoje nemažai įmonių taiko šiuos standartus, nes turi atsiskaityti investuotojams užsieniečiams, bankams iš užsienio ar dėl kitų priežasčių. Tai nėra draudžiama, o netgi skatinama.

Aštuntoji Direktyva – Dėl įgaliojimų suteikimo asmenims, atsakingiems už apskaitos dokumentų privalomą auditą.

Finansiniams metams pasibaigus visos bendrovės privalo parengti finansinių ataskaitų rinkinius. Įmonės finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Finansinių ataskaitų rengimo tvarka nustatyta LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir jį papildančiuose verslo apskaitos standartuose arba tarptautiniuose apskaitos standartuose. Tarpines finansines ataskaitas įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka ar periodiškumu. Metinės finansinės ataskaitos sudaromos pasibaigus finansiniams metams. Įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, tačiau jie nebūtinai turi sutapti su kalendoriniais metais. Pasirinktus finansinius metus galima keisti, tačiau tai gali būti daroma ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonė buvo nustačiusi finansinius metus, nesutampančius su kalendoriniais metais, ir keičia savo finansinius metus į sutampančius su kalendoriniais metais. Tuomet finansinius metus galima pakeisti ir nepraėjus 5 metų laikotarpiui. Kai įmonė pakeičia finansinius metus, kito finansinių ataskaitų rinkinio rengimo data priklausys nuo laikotarpio iki naujų finansinių metų pabaigos ilgio. Jei laikotarpis nuo senų finansinių metų pradžios iki naujų finansinių metų pabaigos yra ne ilgesnis negu aštuoniolika mėnesių, turės būti sudaromas laikotarpio nuo senų finansinių metų pradžios iki naujų finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų rinkinys. Jei šis laikotarpis būtų ilgesnis negu aštuoniolika mėnesių, turėtų būti nustatomi pereinamieji finansiniai metai. Tokiu atveju papildomai rengiamas laikotarpio nuo senų finansinių metų pabaigos iki naujų finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų rinkinys.

  • Microsoft Word 253 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (7509 žodžiai)
  • Kolegija
  • Agnė
  • AB „Teo“ finansinių ataskaitų vertinimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
AB „Teo“ finansinių ataskaitų vertinimas. (2017 m. Sausio 10 d.). https://www.mokslobaze.lt/ab-teo-finansiniu-ataskaitu-vertinimas.html Peržiūrėta 2021 m. Balandžio 20 d. 01:24
Peržiūrėti darbą
×
40 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo