Agrarinio irimo ženklai R Granausko prozoje


Lietuvių kalbėjimo potemės 2018.

Agrarinio irimo ženklai R Granausko prozoje.


Apibendrinant galima teigti, kad, rūpinimasis agrarinės kultūros tradicijomis – Granausko kūrybos tragiškoji esmė, todėl rašytoją galima vadinti ,,agrarinės kultūros sutemų menininku”. Agrarinės kultūros esmę žmogaus gyvenimui jis tapatina su pačia egzistencija, dvasine ramuma, todėl, kai žmogus nebejaučia ryšio su žeme, nyksta kultūrinė tradicija, suyra žmonių tarpusavio santykiai. Miršta ne tik senieji kaimo gyventojai, bet ir visa agrarinė kultūra, o jos vietoje neatsiranda nieko vertinga. Darbas netenka reikšmės, gyvenimas - šventumo, žmogaus būtis darosi beprasmė. Jo sukurti personažai išgyvena agrarinės kultūros tradicijų nykimą – žmogaus ir gamtos ryšio baigtį. Tačiau veikėjai vis primena skaitytojui, kad senovės lietuviui svarbiausia buvo tėvynės žemė, gamta, papročiai bei kaimo žemdirbiškas pasaulis.

Agrarinio irimo ženklai R Granausko prozoje. (2016 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/agrarinio-irimo-zenklai-r-granausko-prozoje.html Peržiūrėta 2018 m. Vasario 20 d. 04:10