Agurku cheminė sudėtis


Tūrinys. Įvadas. Agurkų cheminė sudėtis. Agurkų nauda žmogui. Augaliniai baltymai agurkuose. Augaliniai riebalai agurkuose. Angliavandeniai agurkuose. Gliukozė. Fruktozė. Mineralinės medžiagos agurkuose. Kalis. Fosforo. Magnis. Kalcis. Vitaminai agurkuose. Išvados. Literatūros sąrašas. Pav 1 agurkų cheminė sudėtis. Pav 2 l aminorūgščių konfigūracija. Pav 3 gliukozė. Pav 4 fruktozė. Pav 5 vitamino c erdvinė struktūra.


Riebalai (lipidai) - tai įvairios struktūros organiniai junginiai, pasižymintys viena bendra savybe, tai yra jie netirpsta vandenyje, bet gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose. Lipidai sudaryti iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. Jie įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Agurkuose yra sočiųjų riebalų rūgsčių, kurie agurkuose užima 0,07g. Sočiosios riebalų rūgštys - tai sviesto, palimitido, stearino; mononesočiųjų riebalų rūgštys užima 0,01g. Mononesočiosios - oleino; polinesočiosios riebalų rūgštys pomodoruose užima 0,06g. Polinesočiosios - linolo, linoleno, eikozano ir kt. Kuo daugiau lipidų sudėtyje yra sočiųjų riebiųjų rūgsčių, tuo jie kambario tempertūroje yra kietesni, nes minėtų rūgščių lydymosi temperatūra +40-50oC. Jeigu riebalų sudėtyje daugiau nesočiųjų riebiųjų rūgščių, jie būna skysti, nes jų lydymosi temeratūra +16-25oC. Augaliniuose riebaluose daugiau nesočiųjų riebiųjų rūgščių. (1) Svarieji lipidų pokyčiai maisto produktuose yra hidrolizė ir oksidacija. Lipidai skirstomi į paprasyus ir sudėtinius. Papratieji skirstomi į : trigliceridus, acilsterolius, vaškus. Trigliceridai vadinami neutraliaisias riebalais arba tiesiog riebalais. Tai glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai. Kai kuriuose aliejiuose esantis tokoferolis (Vitaminas E) pasižymi stipriomis antoksidacinėmis savybėmis, todėl gali lemti didesnį aliejų atspatumą oksidacijai jų laikymo metu. Acilsteroliai(steridai), tai ciklinių alkoholių - sterolių ir riebalų rūgščių esteriai. Visi jie skirstomi į gyvulinius - zoosterolius, augalinius - fitosterolius. (1;2) Vaškai sudėtimi skiriasi nuo tikrųjų lipidų, nes juose nėra glicerolio. Vaškai sudaryti iš stambiamolekulinių alkoholių ir riebiųjų rūgščių. Dažniausiai jie būna kieti, netirpsta vandenyje, o tirpsta organiniuose tirpikliuose. Vaškai būna augalinės ir gyvulinės kilmės. (2) Sudėtiniai skirstomi į : fosfolipidus ir glikolipidus. Iš sudėtinių riebalų svarbiausi fosfolipidai. Jie yra glicerolio ir riebiųjų rūgščių esteriai, tik nuo paprastųjų lipidų skiriasi tuo, kad jų sudėtyje dar yra fosforo rūgšties liekana ir azotinė dalis(cholinas, kolaminas arba serinas). Šie lipdai reikalingi įvairioms organizmo truktūroms. Visi fosfolipidai pasižymi lipotropiniu(riebalus mažinančiu) veikimu. (1) Glikolipidams būdinga tai, kad jų sudėtyje nėra fosfatinės grupės, o yra sacharidų, įvairių jų darinių. Glikolipidai - sudėting lipidai, į kurių sudėtį įeina ir angliavandeniai ( galaktozė arba gliukozė).

Agurkuose taip pat yra ir angliavandenių , kurie yra monosacharidai(monosacharidai – sudaryti iš mažos tiesios aldehidų ir ketonų grandinės su daugeliu hidroksilio grupių).

Kalis yra sudedamoji ląstelių protoplazmos dalis. Šis elementas valdo osmosinį organizmo skysčių slėgį, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą (pH). Kalis taip pat aktyvina sekrecinę endokrininių liaukų veiklą. Jis mažina baltymų brinkimą - gebėjimą prisijungti vandenį ir didina ląstelių sienelių pralaidumą. Kalio jonai dalyvauja plintant nerviniam impulsui raumenyse, reikalingi organizmo skysčių apykaitai ir daugeliui fermentinių procesų. Svarbu, kad organizme būtų tam tikras natio ir kalio jonų santykis. Jų koncentracijos gradienatas susijęs ląstelių membranų laidumu, o nuo jo priklauso ramybės ir veikimo potencialas ląstelese, audiniuose ir organuose

  • Microsoft Word 620 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2914 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vytka
  • Agurku cheminė sudėtis
    10 - 2 balsai (-ų)
Agurku cheminė sudėtis. (2017 m. Sausio 18 d.). https://www.mokslobaze.lt/agurku-chemine-sudetis.html Peržiūrėta 2020 m. Birželio 03 d. 18:01
×
111 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo