Akcizų surinkimo dinamikos analizė mokesčių inspekcijoje

B. Franklinas [1bendžaminas franklinas (1706-1790) – žymus jav valstybės veikėjas, politikas, publicistas ir mokslininkas, pasižymėjęs protingomis sentencijomis įvairia tematika žr. Http://lt. Wikiquote. Org/wiki/bend%c5%beaminas franklinas (2010-04-15)] rašė: gyvenime yra du neišvengiami dalykai: mirtis ir mokesčiai [7,p14]. Šiuolaikinės valstybės egzistavimo sąlygų kontekste šios frazės žodį mokesčiai lengvai galime tapatinti su žodžiu gyvenimas , nes be efektyvaus ir pastovaus mokesčių susinkimo ne viena valstybė negalėtų sėkmingai funkcionuoti ( ir apskritai funkcionuoti). Mokesčiai , kaip vienas svarbiausių valstybės finansinių išteklių, garantuoja esminių jos (valstybės) funkcijų atlikimą. Tarp pastarųjų išsiriamos šios: apsaugos (karinė, sveikatos, teisinė ir kt. ), gamybinės- administracinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administracinės. Nesugebėdama atlikti šių funkcijų valstybė neišvengiamai žlugtų.

Taigi ir Lietuvos respublika, 1990 metais atstačiusi suverenumą, turėjo formuoti naują, demokratiniais principais paremtą mokesčių sistemą. Paskubomis, palyginti per trumpą laiką, buvo pakeista daug mokesčių įstatymų, išleista nutarimų, aiškinamųjų raštų. Nemaža dalimi tai pavyko padaryti ne daug tarptautinių organizacijų, vakarų valstybių specialistų teikė patarimus dėl mokesčių sistemos reformos.

šiuo metu Lietuvos mokesčių sistemą sudaro 24 mokesčiai, įmokos ir rinkliavos. Kaip ir kitose daugiau ar mažiau išsivysčiusiose šalyse, tai - mokestis už aplinkos teršimą; konsulinis mokestis; žyminis mokestis; paveldimo turto mokestis; privalomojo sveikatos draudimo įmokos; įmokos į garantinį fondą; valstybės rinkliava; loterijų ir azartinių lošimų mokestis bei kiti mokesčiai. Tiesioginiai ir netiesioginiai, mokesčiai mokami tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Šių mokesčių įplaukos patenka į nacionalinį (valstybės bei savivaldybių) biudžetą, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus, garantinį fondą, garantuodamos šalies ūkio efektyvų funkcionavimą.

šiame moksliniame darbe bus nagrinėjamas vienas iš svarbiausių netiesioginių mokesčių Lietuvoje – akcizo mokestis. Temos aktualumą nulėmė tas faktas, jog akcizai šiuo metu yra trečioje vietoje pagal svarbą nacionalinio biudžeto pajamų struktūroje. 2010 m. Lietuvos respublikos biudžeto projekte pajamos iš akcizų sudaro 3257,4 mln. Litų arba apie 20 proc. Visų nacionalinio biudžeto pajamų ir apie 3,9 proc. Bvp veikusiomis kainomis[10].