Aliejaus kokybinė sudėtis


Aliejaus kokybinė sudėtis Įvadas. Aliejaus cheminė sudėtis. Aliejaus kokybinės sudėties vertinimas. Reagentų klasifikavimas. Katijonų analizė. Pirmos analizinės katijonų grupės pažinimo reakcijos. Atpažinimo reakcijos. Anijonų analizė. Pirmos grupės anijonų charakteristika. Jodido anijonų J- atpažinimo reakcijos. Kiekybinė analizė. Gravimetrinė analizė. Nusodinamoji gravimetrinė analizė. Nusodinamoji forma. Nusodinimo sąlygos. Sveriamoji forma. Titrimetrinė analizė. Titravimo metodai. Darbinių tirpalų standartizavimas. Pagrindiniai titrimitrinės analizės metodai. Katijonų reikšmė maisto pramonėje ir žmogaus organizme. Pirmos grupės katijonai. Kalio jonai K+. Natrio jonai Na+. Antros grupės katijonai. K Anijonų reikšmė maisto pramonėje ir žmogaus organizme. Pirmos grupės anijonai. Jodo jonai J. Tiriamasis darbas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas - išanalizuoti aliejaus kokybinę sudėtį ir aprašyti kiekybinės analizės aliejaus sudėties vertinimą.

Aprašyti savo tiriamąjį darbą, t.y drėgmės kiekį bei sausas medžiagas aliejuje;

Atliekant atpažinimo reakcijas yra naudojami specifiniai reagentai (Šapiro M, Šapira S, 1975m).

Fe2+, Fe3+, Al3+, Zn2+, Mn2+, Cr3+, Co2+, Ni3+ ir kt.

! Na+ jono atpažinimui su kalio dihidrostibiatu (KH2SbO4) trukdo NH4+ ir Mg2+ jonai.

Išvada: Jei tirpale yra Na+ jonų, tai iškrenta žalsvai geltonos spalvos nuosėdos, gerai

Pirmos grupės anijonų bario druskos gerai tirpsta vandenyje. Šią grupę galima skirti į 2 pogrupius (Blazgienė J, Šostakienė I, 2008m):

Kiekybinė analizė - analizinės chemijos dalis, skirta analizuojamos medžiagos kiekybinei sudėčiai nustatyti. Atliekant bandinio kiekybinę analizę, reikia žinoti jo kokybinę sudėtį. Atsižvelgiant į ją, parenkamos medžiagos atskirų sudedamųjų dalių kiekybinio nustatymo metodas (Šapiro S, Šapira M, 1975m).

Tai pats seniausias kiekybinės analizės metodas. Tai tiksliausias analizės metodas, kurio pagrindą sudaro svėrimas. Gravimetrinės analizės eigoje nustatomoji medžiaga (Krylova V., Paulauskas G, 2000m):

Ne kiekvienas junginys gravimetrinėje analizėje gali būti nusodinamoji forma. Ji turi atitikti šiuos reikalavimus (Šapiro S, Šapira M, 1975m).

Tai paskutinis gravimetrinės analizės etapas kuriame nuosėdos (nufiltruotos ir perplautos) yra džiovinamos ir kaitinamos. Kaip terminio poveikio rezultatas gaunama sveriamoji arba gravimetrinė forma. Nuosėdos iškaitinamos ir pasveriamos žinomos masės tiglyje, kaitinimas ir svėrimas kartojamas kol rezultatų skirtumų paklaida yra maža, o išvestas rezultatų vidurkis vadinamas pastoviąja mase.

Sudėtis turi tiksliai atitikti cheminę formulę, kurią žinant būtų galima apskaičiuosti nustatomosios dalies kiekį, bandinyje.

Titrimetrinei analizėje vartojamos ne visos cheminės reakcijos, o tik tos, kurios tenkina šiuos reikalavimus (Šapiro S, Šapira M, 1975m).

Retitravimo metodas - taikomas tada, kai analizuojamoji medžiaga su darbiniu tirpalu nereaguoja arba reaguoja lėtai Šiuo atveju į analizuojamąjį tirpalą supilamas pagalbinio tirpalo perteklius. Pastarasis reaguoja su analizuojamąja medžiaga, o jo perteklius nutitruojamas pagrindiniu darbiniu tirpalu.

Pakaitų titravimas - taikomas tais atvejais kai tiriamieji jonai: nereaguoja su darbiniu tirpalu; nereaguoja su darbiniu tirpalu ne stechiometriniais santykiais; nereaguoja su indikatoriumi

Tirpalų standartizavimas yra tikslios jų koncentracijos nustatymas, kai santykinė nustatymo paklaida ne didesnė kaip (0,1%. Toks titranto koncentracijos nustatymo tikslumas – būtina sąlyga dideliam titrimetrinės analizės tikslumui pasiekti (Kreivėnienė N, Krylova V, 2003m).

Standartiniai tirpalai – ruošiami tik iš chemiškai grynų medžiagų, kurių sudėtis tiksliai atitinka jų formulę ir kurios yra pastovios.

Titruotieji tirpalai – ruošiami apytikslės koncentracijos tirpalai, po to jie standartizuojami t. y. titruojant standartiniu tirpalu nustatoma tiksli jų koncentracija

Atsižvelgiant į titravimo metu vykstančias reakcijos tipą, dažniausiai išskiriami šie titrimetrinės analizės metodai (Šapiro S, Šapira M, 1975m):

Neutralizacijos metodas - pagrindinė šio metodo reakcija yra rūgšties ir bazės jonų sąveika dėl kurios susidaro mažai disocijuotos vandens molekulės.

Oksidacijos ir redukcijos metodai - apima didelę oksidacijos ir redukcijos rekacijų grupę ir pagal tai koks naudojamas titruotasis tirpalas, skirstomas į: permanganometriją, jodometrija, bromatometriją , chromatometriją.

Nusodinamasis titravimas - skirstomas į argentometriją, merkurometriją, pagrįstas nustatomojo elemento nusodinimu menkai tirpaus junginio pavidalu

K+ įeina į K3[Fe(CN)6] – kalio heksaciano ferato sudėtį, kuris naudojamas duonos kiekiui kotletų masėje bei gatavoje produkcijoje iš kotletų masės, cukraus kiekiui įvairiuose saldžiuose gaminiuose ir pieno kiekiui pieno patiekaluose nustatyti.

  • Microsoft Word 52 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (3690 žodžiai)
  • Universitetas
  • Laimė
  • Aliejaus kokybinė sudėtis
    10 - 1 balsai (-ų)
Aliejaus kokybinė sudėtis. (2017 m. Lapkričio 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/aliejaus-kokybine-sudetis.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 23 d. 08:57
×
143 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo