Antanas Baranauskas

Antanas baranauskas - poetas, kalbininkas, katalikų bažnyčios veikėjas. Jis gimė 1835m. Sausio 17d. Anykščiuose gausioje karališkųjų valstiečių šeimoje. Poeto vaikystė buvo sunki ir varginga: jis nuo mažens vasaromis ganydavo gyvulius, dirbo sunkius ūkio darbus. 1841-1843 m. Tėvas mokė jį skaityti ir rašyti lenkiškai. 1845-1848 m. Žiemomis lankė pradinę mokyklą anykščiuose. 1848-1849 m. Sūnui toliau mokyti baranauskai lėšų neturėjo, tad būsimajam poetui teko 1848-1849m. Tarnauti gelvonų klebonijoje, o paskui vėl dirbti tėvų ūkyje. Dėl silpnos sveikatos ir gabubumų, ypač matematikai, a. Baranauskas1851-1853 m. Buvo nusiųstas mokytis į rumšiškių raštininkų mokyklą. Čia turėjo progos gerai išmokti rusų kalbą, tačiau gilesnio išsilavinimo negavo. Po jos baigimo dirbo valsčių kanceliarijose sedoje, vainute, skuode, raseiniuose (1853-1856 m. ). Laisvalaikiais mėgino eiliuoti lenkų, o kartais ir Lietuvių kalba. Didelę reikšmę rašytojui turėjo draugystė su k. Praniauskaite, bajoriškos kilmės poete, kuri padėjo a. Baranauskui geriau pažinti lenkų literatūrą, klasikinę lenkų poeziją. Jos tėvai ir brolis kunigas, siekdami nutraukti draugystę, sudarė a. Baranauskui sąlygas 1856m. Įstoti į varnių dvasinę seminariją. Besimokydamas (1856-1858) poetas parašė visus pagrindinius savo poezijos kūrinius, tame tarpe ir anykščių šilelį .

Tebedirbant sedoje su jo eilėraščiais susipažino telšiuose gyvenanti lenkiškai rašiusi poetė karolina pronievska (proniewska, praniauckaitė, praniauskaitė). Ji atkreipė į a. Baranauską savo brolio prelato otono pronievskio, įtakingo vysk. Valančiaus sekretoriaus ir utenos klebono dėmesį, kuris paskatino a. Baranauską stoti į varnių seminariją. Tuo metu garsi žemaitijos rašytoja k. Pronievska skatino a. Baranauską daugiau rašyti ir Lietuviškai. 1856 m. A. Baranauskas įstojo į varnių kunigų seminariją. Bažnytinė vyriausybė a. Baranauską išsiuntė studijuoti į peterburgo dvasinę akademiją (1858-1862), kurią baigęs įgijo teologijos magistro laipsnį ir gavo stipendiją teologijos mokslams tęsti užsienyje. 1863-1864m. Studijavo miuncheno, romos, insbruko, liuveno katalikiškuose universitetuose. 1865m. Buvo peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Tais pačiais metais paskirtas Kauno katedros vikaru, nuo 1867 Kauno kunigų seminarijos profesoriumi, vėliau inspektoriumi. Tuo metu susidomėjo Lietuvių kalbos mokslu: tyrinėjo ir aprašinėjo Lietuvos tarmes, rengė Lietuvių kalbos gramatiką. Kai kurie filologiniai darbai turėjo svarbią reikšmę Lietuvių kalbotyrai. 1884 m.