Antano Miškinio eilėraščio „Daina agonijoj“ analizė


Antano Miškinio eilėraščio „Daina agonijoj“ analizė.


Eilėraščio pavadinimas perteiktas su ironija. Jis išduoda autoriaus skausmą ir nusivylimą, nes agonija – tai merdėjimas, tačiau ta mirtis perteikiama per dainą. Iš eilėraščio pavadinimo galime numanyti, apie ką bus eilėraščio turinys. Pirmame posme autorius vaizduoja didelį skausmą ir gyvenimo laimės nepatiriantį lyrinį subjektą. Jį supantis gyvenimas toks mažas ir nevykęs, kad jį ironizuotai lygina su baltais tualetais: „Buvo žemė baltuos tualetuos“. Toliau lyrinis subjektas pasakoja apie vakarą, kuris yra personifikuotas. Jis lyginamas su žmogumi, kuris turėjo ir veidą, ir pirštus. Tuos pirštus suleido tiesiai lyriniam subjektui į sielą. Autorius, norėdamas sustiprinti skausmo įspūdį, kaip kančią keliantį objektą pasirinko vakarą, kuris yra neaprėpiamo dydžio ir geliančius pirštus, kurie lyriniam objektui perduoda milžinišką skausmą. Galime manyti, kad vakaras buvo žmogus, kuris kadaise įskaudino lyrinį subjektą.

  • Microsoft Word 6 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (328 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Kristupas
  • Antano Miškinio eilėraščio „Daina agonijoj“ analizė
    10 - 1 balsai (-ų)
Antano Miškinio eilėraščio „Daina agonijoj“ analizė. (2019 m. Lapkričio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/antano-miskinio-eilerascio-daina-agonijoj-analize.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 13 d. 23:53
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema