Apklausa, Apklausos klausimai, Anketa
Apklausos vedėjas visada turi prisistatyti, iš kur yra kieno interesams atstovauja;
Negalima vertinti, polemizuoti, jeigu instrukcija nedraudžia , tai po apklausos ji gali pasakyti savo nuomonę ir pedagogiškai veikti apklausiamąjį.
Klausimai turi būti trumpi ir tikslūs, su kiek įmanoma mažiau dviprasmiškumo. Klausimas turi būti sudarytas taip, kad į jį galima būtų interpretuoti tik vienu būdu. Patartina vengti įterptinių fazių. Respondento atsakymo kokybė labai priklauso nuo to, kaip aiškiai respondentas suranda apklausos tikslus. Klausimas, kuriame įterpta papildoma fazė, pavyzdžiui: „Kaip jūs vertinate ryšius (turint galvoje, kaip žmonės sugyvena, kokius vaidmenis jie vaidina) tarp tėvų ir vaikų?“, gali supainioti respondentą, ir į klausimą jis gali neatsakyti.
Anketų klausimai klasifikuojami pagal turinį ir funkcijas:
Pagal anketos užpildymo techniką skiriami: atviri, uždari, tiesioginiai ir netiesioginiai klausimai.
Atviri klausimai apklausiamiesiems suteikia galimybę savarankiškai formuoti atsakymus (savais žodžiais).
Anketos apklausos metodas taikomas šiais atvejais:
Įvadinėje dalyje nurodoma: kas atlieka tyrimą (institucija, jos padalinys, kurio darbuotojas ar darbuotoja atliks tyrimą), kokie tyrimo tikslai ar uždaviniai, koks anketos pildymo būdas, padėka už dalyvavimą apklausoje.
Grupinės anketinės apklausos privalumai yra šie:
