Aplinka ir žmonių sauga. Aplinka ir visuomenė.

1988 m. Gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo 89/106/eeb, esminiai reikalavimai, taikomi statiniams, kurie gali turėti įtakos produkto techninėms charaktžmogus veikė gamtą jau nuo seniausių laikų, kai pradėjo naudoti primityviausius darbo įrankius. Tačiau tas poveikis buvo pastebimas tik labai ribotoje teritorijoje -pačioje gyvenvietėje ir aplink ją. Atsiradus žemdirbystei, pasireiškė pirmieji dirvos ero­zijos požymiai: kuo intensyviau buvo {dir­bama žemė, tuo daugiau jos buvo neten­kama. Mokslo bei technikos pažanga, gy­ventojų gausa tik dar labiau gilino priešta­ravimus tarp žmogaus gamybinės veiklos ir gamtos. Ypač pablogėjo aplinkos kokybė.

Aplinkos kokybė labai priklauso nuo pokyčių biocenozėse, kurie atsiranda paki­tus adaptacijos mechanizmams, sutrikus medžiagų ir energijos apytakai tarp bioti­nės ir abiotinės aplinkos. Šie pokyčiai yra susiję su antropogenine veikla, kuri paly­ginti trunka dar labai neilgai. Jei biosferai susiformuoti prireikė milijardų metų, tai homo sapiens veiklos dabartiniam lygiui pasiekti užteko kelių šimtų tūkstančių me­tų. Akmeniniais darbo įrankiais naudotasi ištisus tūkstantmečius, žalvariniais — kelis šimtus, išrasti ratui prireikė tūkstančių me­tų, o įvairios mašinos, visiškai pakeitusios ne tik gamybos, bet ir žmogaus gyvenimo būdą, masiškai pradėtos gaminti tik nuo xvii a. Vidurio. Kad elektros energijos ga­myboje vietoj tradicinių žaliavų būtų nau­dojamos naujos ir atsirastų atominės elek­trinės, pakako mokslo ir technikos laimėji­mų, pasiektų pastaraisiais dešimtmečiais.

Gamtoje vyksta du svarbus procesai: medžiagų migracija ir kaupimasis. Todėl pasklidusios atmosferoje pramonės gigantų išmestos dulkės, dūmai, aerozoliai nusėda ne vien arti sklaidos židinio, bet, oro srau­tų nešami, migruoja ir pasiekia net antark­tidą, turi poveikį pasaulio klimatui. Pavyz­džiui, skandinavijos šalių atmosferos užterš­tumas daugiausia priklauso nuo vakarų eu­ropos gamyklų išmetamų dujinių atliekų. Be to, pusė visų tų teršalų patenka į balti­jos jūrą. Daug teršalų patenka iš atmosfe­ros į dirvožemį dulkių, nuosėdų ar rūgščiųjų lietų pavidalu. Ir atvirkščiai - žemės ūkyje naudojami chemikalai, cirkuliuojant orui, gali užteršti atmosferą arba patekti į podirvio vandenis bei nutekėti į atvirus vandens telkinius. Šitaip migruodami ter­šalai tolygiau pasiskirsto, dėl to sumažėja jų koncentracija, lengviau atsistato ekosis­temos pusiausvyra.