Aplinkos tarša: žmogaus poveikis aplinkai


Įvadas. Žmogaus poveikis aplinkai. Žmonių skaičiaus augimas. Išteklių naudojimas. Naftos išgavimas. Vandens naudojimas. Pagrindinės aplinkos problemos. Vandens kokybė ir jo svarba aplinkai. Vandens apytaka ir jo svarba žmonijai. Pasaulio vandens ištekliai. Baltijos jūra. Jūrų transporto technologijos. Jūrų transportas. Lietuvos jūrų transporto kompleksas. Jūrų transporto komplekso poveikis aplinkai. Laivo poveikis jūrinei aplinkai. Oro tarša iš laivų. Naftos tarša iš laivų. Jūrų uostų tarša. Balasto vanduo ir jo poveikis aplinkai. Tarptautiniai ir nacionaliniai reikalavimai jūrų aplinkai. Aplinkos apsaugos politika. Tarptautinės konvencijos. Kitos konvencijos, nacionaliniai ir tarptautiniai reikalavimai, kuriuose dalyvauja Lietuva. Taršos iš laivų reikalavimai ir nustatytos normos. Naftos gabenimas tanklaiviais ir išleidimas. Naftos išleidimas iš laivų, nesančių tanklaiviais, ir tanklaivių patalpų lijalų. Balasto vandens išpylimas iš tanklaivių. Naftos išleidimas iš laivų, nesančių tanklaiviais. Kenksmingų skystųjų medžiagų, gabenamų cheminiais tanklaiviais arba kitais laivais, išleidimas. Nutekamųjų vandenų išleidimas. Šiukšlių tarša iš laivų. Azoto oksidų emisija. Sieros oksidų emisija. Pasaulio vandenų apsauga nuo taršos iš laivų. Laivuose susidariusių skystųjų atliekų valymo būdai. Naftos ir jos produktų valymo būdai ir likvidavimo technologijos. Šiukšlių, atliekų likvidavimas ir utilizavimas laivuose. Balasto vandens valymo technologijos. Oro taršos iš laivų mažinimo būdai. Apsaugos nuo oro taršos iš laivų priemonės. Ozoną ardančių medžiagų išmetimo iš laivų mažinimas. Pirminiai laivų dyzelių oro teršalų emisijos mažinimo būdai. Antriniai laivų dyzelių oro teršalų emisijos mažinimo būdai. Darnioji laivų ir uostų aplinkosauga. Jūrų aplinkos stebėsena ir kontrolė. Literatūra. Priedai. Sąvokos. Santrumpos.


Žmogaus daromas poveikis aplinkai suprantamas kaip visos žmonijos, gyvenančios šioje planetoje veikla. Šiame skyriuje pateikiamas žmonių skaičiaus augimas ir jo įtaka aplinkai.

Žmonių skaičius Žemėje eksponentiškai didėja. Manoma, kad gyventojų ėmė gausėti tik nuo XIX a. pradžios, kai prasidėjo pramonės revoliucija. Nauji išradimai ir laimėjimai medicinos srityje pailgino žmogaus gyvenimo trukmę, o tai lėmė mažesnį mirtingumą, didesnį gimstamumą.

Ilgalaikis pasaulio gyventojų augimas nuo 1750 m. iki 2050 m.

Augimo tempo procentinis dydis buvo užfiksuotas 7-ajame dešimtmetyje – 2 proc. Šiuo metu augimo tempas siekia 1,14 proc. per metus. Mokslininkai prognozuoja, kad šis skaičius ir toliau didės.

dėl urbanizacijos sparčiai mažėja dirbamosios žemės ir ūkio naudmenų plotai;

naikinama gamta, be kurios neįmanoma gauti reikiamą deguonies, gamtinių išteklių kiekį;

Išvardytos problemos yra labai sudėtingos. Joms spręsti būtina pasitelkti tarptautinį bendradarbiavimą, organizacijas, įmones, labdaros akcijas.

Aplinkos ištekliais vadinami gyvosios ir negyvosios aplinkos komponentai, naudojami dabar arba galintys būti panaudoti ateityje įvairioms žmogaus reikmėms tenkinti (Baltrūnas et al., 2008). Kiekvieną dieną nerimą kelia žmonijos gamtinių išteklių naudojimas. Daugelis žmonių naudoja juos, kad išgyventų, kiti – dėl pinigų, treti, mėgaujasi šia diena, negalvodami, kad tai turės įtakos jų vaikams. Tad šiandieną didžiausias pasaulio iššūkis – patvariau naudoti gamtinius išteklius.

Santykinai pastovieji. Šių išteklių kiekis labai mažai kinta gamtinėje aplinkoje.

Atsikuriantieji. Šie gamtiniai ištekliai sugeba atsikurti savaime arba žmogaus padedami.

Neatsikuriantieji. Šiems ištekliams priskiriamos naudingosios iškasenos, kurių kiekis Žemėje yra ribotas.

Visi ištekliai, esantys Žemės planetoje, turi būti vartojami saikingai, naudojami žmogaus poreikiams patenkinti. Gamtinių išteklių naudojimo apimtys neturi viršyti šių išteklių natūralaus atsinaujinimo, augimo proceso. Didžiausia problema tampa naftos ir vandens nesaikingas naudojimas.

Naftos naudojimas nuolat didėja, augant žmonių skaičiui, plečiantis pramoniniams miestams, kartu, teršiant aplinką nafta ir naftos produktais, nuolat mažėja švaraus vandens kiekis.

Nafta – neatsinaujinantis gamtos išteklius. Iš naftos išgaunama labai daug produkcijos, kuriai analogų ar pakaitalų sunku rasti. Iš naftos išgaunami degalai, alyva, tepalai, kuras ir kitos medžiagos. Be šių medžiagų pramonės objektai, transportas (lėktuvai, laivai, mašinos, motociklai) būtų nepajėgūs veikti ir dirbti normaliu režimu.

3 paveiksle pateiktas naftos išgavimo procentinis pokytis akivaizdžiai rodo, kad išgautos naftos kiekis 2013 m. yra padidėjęs lyginant su 2003 m. Kad šis grafinis pokytis aiškiau atskleistų naftos išgavimą, pateikiamas išgaunamos naftos rezervų pasiskirstymas 1993 m., 2003 m. ir 2013 m.

Vanduo priskiriamas atsinaujinantiesiems šaltiniams, tačiau žmogui išgyventi reikia tik gėlo vandens. Remiantis T. Žukausko (2013) pateikta statistika, gėlo vandens kiekis Žemėje yra tik 35 milijonai km3, šis skaičius sudaro apie 2,5 proc. bendro vandens kiekio Žemėje. Mokslininkas pateikia procentinį vandens išteklių naudojimą (apytikriais skaičiais):

Siekiant išvengti neigiamų gamtos reiškinių, būtinas visuotinis žmonijos supratimas apie saikingą vartojimą, technologijų keitimą, netaršių produktų išradimą ir naudojimą. Apie pagrindines problemas, kurias sukuria žmogus aplinkai, plačiau kalbama 1.3 poskyryje.

  • Microsoft Word 5807 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 72 puslapiai (13799 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vaidelio
  • Aplinkos tarša: žmogaus poveikis aplinkai
    10 - 3 balsai (-ų)
Aplinkos tarša: žmogaus poveikis aplinkai. (2019 m. Balandžio 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/aplinkos-tarsa-zmogaus-poveikis-aplinkai.html Peržiūrėta 2019 m. Rugpjūčio 26 d. 08:25
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema