Aplinkosauga spera

Darbo tema

Referatas aplinkosauga ir ekonomika. Gamtos ištekliu simboliai. Aplinkos apsauga spera. Svari gamyba kursinis. Aplinkos apsauga paruostuke. Ekonomika ir aplinkosauga referatas. Aplinkosauga referatas. Kuo ekonomika susijusi su agrarine aplinkosauga. Referatas agrarinė aplinkosauga. Aplinkosauga ir ekonomika referatas.

Aprašymas / Turinys

Aplinkosaugos ekonomika. Aplinkosauga lietuvoje. Istorinės šaknys. Oro, vandens tarša. Atliekos. Gamtos ištekliai. Aplinkos valdymo sistemos. Švarios gamybos galimybės. Visuomenės plėtra ilgą laiką buvo neatskiriamai susijusi su didėjančiu poveikiu aplinkai. Spartus pastarųjų šimtmečių ekonomikos ir žmonių skaičiaus augimas sąlygojo vis intensyvesnį gamtinių išteklių naudojimą ir aplinkos teršimą. Vyravo nuostata, kad tik auganti gamyba yra visuomenės gerovės garantas, o rūkstantys gamyklų kaminai yra akivaizdžiausias gerovės simbolis. Nuo praėjusio šimtmečio vidurio, dėl mokslinės-techninės revoliucijos, gamybos ir gamtinių išteklių naudojimo augimo tempai šoktelėjo dvigubai, o žmonių populiacijos skaičius didėjo geometrine progresija. Visa tai sąlygojo aplinkos taršos augimą, kuris XXa. 7-ajame dešimtmetyje pasiekė tokį lygį, kad šiai problemai ir toliau neskirti dėmesio buvo nebeįmanoma.

Ištrauka

Visuomenės plėtra ilgą laiką buvo neatskiriamai susijusi su didėjančiu poveikiu aplinkai.

1971 m. Pasirodė forester knyga pasaulio dinamika , kurioje pateiktos labai niūrios ateities prognozės. Išvada: jei ir toliau žmonių skaičius, gamtinių išteklių naudojimas ir gamyba didės tais pačiais tempais, tai jau xxi a. Pradžioje aplinkos teršimas pasieks katastrofišką lygį ir žmonijos laukia neišvengiama ekologinė katastrofa.

Tapo akivaizdu, kad atėjo laikas atsisakyti beatodairiško ekonomikos augimo bei daugiau dėmesio skirti efektyviam gamtinių išteklių naudojimui ir aplinkos taršos mažinimui.

Kiek vėliau, išleidus publicistinius ir filosofinius leidinius, susiformavo žmonių koncepcija - jei norime turėti švarią aplinką, išsaugoti gyvąją gamtą ir išlikti patys, turime atsisakyti tolesnės ekonominės plėtros, labai apriboti gamtinių išteklių naudojimą bei savo norus turėti vis daugiau civilizacijos gėrybių.

ši koncepcija prieštaravo žmogaus prigimčiai, todėl buvo pradėta ieškoti būdų, kaip neatsisakant tolesnio ekonomikos augimo išspręsti didėjančias aplinkos problemas. Labai svarbų vaidmenį suvaidino jungtinės tautos (jt). Jau 1972 m. Stokholme buvo sukviesta jt konferencija aplinkos apsaugos klausimais. Čia buvo konstatuota, kad sparčiai plėtojantis mokslui ir technikai, žmogaus galimybės veikti ir keisti aplinką pasiekė iki šiol neregėtus mastus. Šio poveikio pasekmės yra sunkiai nuspėjamos ir kelia grėsmę ne tik gyvajai gamtai, bet ir pačiam žmogui.

Konferencijoje buvo suformuluota nuostata, kad ekonominė plėtra turi vykti kuo efektyviau naudojant gamtinius išteklius ir atsižvelgiant į daromą poveikį aplinkai. Buvo nutarta įsteigti instituciją - jt aplinkos programą (jtap, angl. Unep). Programa suvaidino svarbų vaidmenį tolesnės aplinkos apsaugos politikos raidoje.

1980 m. Unep tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (iucn) išlaukinės gamtos fondas (wnf) paskelbė pasaulio aplinkos apsaugos strategiją, kuri padėjo subalansuotosios plėtros pagrindą.

Joje sakoma, kad plėtra ir apsauga nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, o racionalus gamtos išteklių naudojimas yra neatskiriama ne tik ekonominės plėtros, bet ir gamtos apsaugos dalis.

1984 m. Jt buvo sudaryta speciali aplinkos ir plėtros komisija. 1987 m.