Apskaitos informacijos formavimo procesas


Apskaitos informacijos formavimo procesas. Ataskaitos reglamentavimas. Bendrieji apskaitos principai (BAP). Finansinė atskaitomybė. Atskaitomybė. Apskaitos procesas. Dvejybinis įrašas apskaitos sąskaitose. Sąskaitų planas. Apskaitos proceso nuoseklumas. Balansas.


Sodra. Mokesčiai nuo darbo užmokesčio, kuriuos moka pats darbuotojas. Ir dar 31 % moka pati įmonė. Sodrai dar teikiamos ataskaitos apie darbo užmokestį, pencininkus, motinas, auginančias vaikus ir t.t.;

Statistikos departamentas. Gali teikti apskaitos arba departamento skyriai, personalo skyrius;

Reglamentavimas – griežtai apskaitai sukurti reikalavimai. Finansinę apskaitą reglamentuoja įstatymai. Valdymo apskaitai reglamentų nėra. Apskaita reglamentuojama Valstybės ir Tarptautiniu mąstu.

LIETUVOJE. Tarptautiniu mastu reikia tam, kad perduodant akcijas būtų galima palyginti su kitomis įmonėmis iš įvairių šalių.

Visa apskaita pasaulyje yra skirstoma į modelius. Sovietų sąjungos modelis – kuomet pinigai registruojami tik tada, kai jie yra gaunami. ES modelis – kuomet pajamos registruojamos nepriklausomai kada bus pinigai.

Be jų apskaita neįmanoma. Tai yra visuotinai pripažįstami visame pasaulyje. Tai savaime suprantamos nuostatos, kurių nereglamentuoja įstatymai. Jais vadovaujamasi vedant visų įmonių apskaitą, nepriklausomai nuo dydžio, nuosavybės formos ir t.t.

Patys bendriausi principai yra nurodomi TAS ir ES 4 direktyvoje.

Lietuvoje šie principai yra nurodyti įstatymuose. Bendrieji apskaitos principai sudaro visumos bazę, jos pagrindą. Šių principų šalyse neužtenka, todėl yra VAS.

BAP nesiekiama nustatyti bendros tvarkos įmonėse, nes BAP nustato tik pačius bendriausius reikalavimus formuojant finansinės atskaitomybės informaciją.

Įmonė. Kiekviena įmonė laikoma individualiu apskaitos vienetu, nepriklausomai nuo jos savininkų. Todėl įmonės ūkinės operacijos apskaitinamo atskirai nuo savininkų, jų asmeninio turto. Šio principo reikia verslo sėkmei nustatyti: įmonės turtas ir jos veiklos rezultatai (pelnas/nuostolis) atsispindėtų atskirai nuo savininkų turto ir asmeninių veikloos rezultatų. Taip daroma ir mažose įmonėse, o tose įmonėse skolų grąžinimas iš savininkų turto, nors apskaita vedama atskirai.

Tęsiama veikla. Daroma prielaida, kad kiekviena įmonė turi ribotą egzistavimo laikotarpį, todėl įmonė laikoma veikiančia ir iš jos reikalaujama periodinių ataskaitų apie jos veiklą. Šis principas yra susijęs su periodiškumo principu, kai reikia duomenis kaupti, o, suėjus ataskaitų rengimo laikotarpiui, palyginimo būdu nustatyti įmonės rezultatus. Apskaitos praktikoje tęsiamos veiklos principas reiškia, kad įmonės turimas turtas privalomai būti įvertintu ne finansinės atskaitomybės metu susiklosčiusiomis kainomis, bet faktine turto įsigyjimo kaina, įvertinus nusidėvėjimą. Tačiau gerokai pasikeitus kainoms, turtas gali būti perkainotas.

Periodiškumas. Daroma prielaida, kad įmonės veiklą galima padalinti į tam tikrus apskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus būtų parengiamos ataskaitos. Pagrindinis laikotarpis – finansiniai metai. Būdavo ketvirtinis periodas, kuris dabar neprivalomas.

Apskaitos pastovumas. Jis reikalauja, kad apskaitininkai labai apdairiai keistų apskaitos metodiką. Dažnai keisti negalima, nes tai svarbu investuotojams, kad jie suprastų turto vertę. Metodus galima keist kas 5 metus.

Atsargumas. Jis reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintų įmonės veiklos rezultatus, juos atspindėdami turi vadovautis nuostatomis:

Vertinant turtą, kai yra keletas įvertinimo būdų, taikymo galimybių, reikia pasirinkti būdą, kuriuo įvertinto turto kaina bus mažiausia.

Apskaičiuojant pajamas turi būti pripažintas tik tas, kurių užsidirbimu neabejojama ir apmokėjimo galimybė gana didelė, užsidirbimu neabejojama.

Realizavimo. Reikalaujama pelną pripažinti tik tada, kai gaunami pinigai, yra gaunamos tvirtos gavimo garantijos.

Piniginis įkainojimas. Finansinėje apskaitoje turtas ir veikla turi būti išreikšti pinigais. Tačiau aiškinamuoju raštu galima nurodyti ir natūriniu turtu.

Kaupimo. Vadovaujamies nuo nepriklausomybės. Tai vienas svarbiausių laisvos veiklos principų. Reikalauja, kad ūkiniai faktai būtų fiksuojami jau įvykę, t.y. uždirbamos pajamos turi būti registruojamos, kai jo yra uždirbamos nepriklausomai nuo jų gavimo. O pajamoms uždirbti patirtos sąnaudos registruojamos, kai jos patiriamos nepriklausomai nuo išmokėjimo. (Pvz. draudimas, darbo užmokestis – paskutinę dieną išmokėjimo nėra, bet sąnaudos atsiranda). Viena išlyga, kai netaikomas principas – mažom įmonėm leidžiama pinigais pagrįsta apyvarta. Pajamos registruojamos tada, kai gaunami pinigai, o sąnaudos – kai jie išmokami.

  • Microsoft Word 111 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (5195 žodžiai)
  • Kolegija
  • Jurgita
  • Apskaitos informacijos formavimo procesas
    10 - 3 balsai (-ų)
Apskaitos informacijos formavimo procesas. (2016 m. Spalio 26 d.). https://www.mokslobaze.lt/apskaitos-informacijos-formavimo-procesas.html Peržiūrėta 2020 m. Birželio 03 d. 09:06
×
110 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo