Apšvietos epochos racionalizmo įtaka Europos kultūrai


Įvadas. Švietimo epochos prielaidos. Filosofijos amžius. Žymūs švietėjai. Veikusios organizacijos. Švietimas Lietuvoje. Švietėjiškos idėjos Vilniaus Universitete. Išvados. Literatūros sąrašas.


Apšvietos epocha - tai vienas ryškiausias ir svarbiausias istorijos periodas ir intelektualinis sąjūdis Europos civilizacijoje, pradėjęs formuotis XVII a. pabaigoje. Švietimas taip pat suprantamas kaip švietėjų idėjinis bei kultūrinis judėjimas, kuris kritikavo to meto valstybės ir visuomenės santvarką ir siūlė įvairius būdus jai patobulinti. Racionalus mąstymas buvo laikomas tiesos pažinimo šaltiniu bei protu paremta pažiūra į supantį pasaulį, palikusi Europos kultūros istorijoje ryškių pėdsakų. Iki šiol nuolat diskutuojama apie šios epochos prielaidas bei ryškiausius racionalaus mąstymo bruožus, aprėpiančius ne tik mokslą, bet ir meną. Kaskart prisimenamos švietėjų išsakytos įtaigingos mintys, idėjos, stengiamasi suprasti Apšvietos epochos reikšmę Europos kultūrai.

Šio rašto darbo tikslas: išsiaiškinti Apšvietos epochos įtakos ryškiausius bruožus Europos kultūrai atsižvelgiant į to meto racionalizmo idėjas skleidusių žymių žmonių gyvenimą ir veiklą.

Apskritai Švietimo epocha padeda pamatus naujiems mokslams – estetikai, filosofijai, menotyrai – būtent šie dalykai padeda mums prisiminti šios epochos giliai istorijoje paliktus pėdsakus, naudotis švietėjų išsakytomis idėjomis, leidžia atskleisti save ir labiau domėtis mus supančiu pasauliu.

Renesansas, baroko epocha ir Švietimo amžius sudaro vientisą istorijos tarpsnį, kuris apibūdinamas kaip didžioji Europos buržuazijos kova su feodalizmu. Viena šios kovos prielaidų buvo reformacijos ir kontrreformacijos dogmų kritika. Reformacija buvo ypatingai susijusi su feodalizmo griovimu, nes feodalizmas apskritai buvo nukreiptas prieš religiją, tuo pačiu ir prieš katalikybę, bažnyčios galią. Ši kova prasidėjo Renesanso (XIV – XVI a.) laikotarpiu, kurio eigoje išaugo reformacijos sąvoka ir įvykių virtinė. Esminį vaidmenį Renesanso ideologijoje suvaidino laisvos, iniciatyvios, savarankiškos asmenybės idealas, kuriuo vadovaudamasi sukilo miesto buržuazija. Nors viduramžių požiūris suformuoja ir iškelia žmogų kaip luomo atstovą, kurio veikla griežtai varžoma feodalinės santvarkos sistemos, tačiau ,kita vertus, kiekviena laisva, savarankiška asmenybė siekia nevaržomai reikšti savo mintis ir būti laisvu žmogumi. Tad laisvės reikalavimas, nepriklausomas nuo sankcijų ar autoriteto, imamas kelti kaip natūrali ir įgimta kiekvieno žmogaus teisė bei žmogui būtina privilegija. Šis feodalinis suvaržymas brandino kiekvienoje asmenybėje principus ir požiūrį, nevaržomai skleisti žmogaus proto galimybes. Be jokios abejonės XVIII a. taip pat glaudžiai susijęs su chemijos, fizikos, mokslinio istorijos tyrinėjimų ir plėtojimų prielaidomis. Šias mokslo sritis sėkmingai dar Renesanso laikotarpiu plėtė Mikalojus Kopernikas, Džordanas Bruno, Galilėjas Galilėjus, Izaokas Niutonas.

Žymus XIX a. vidurio ir pabaigos vokiečių filosofas Frydrichas Engelsas Europos buržuazijos kovas su feodalizmu išskiria į tris dalis: reformaciją Vokietijoje, buržuazines revoliucijas Anglijoje ir Prancūzijoje. Pastarosios dvi revoliucijos būtent ir sukėlė švietėjų judėjimą. Nors švietėjai savo uždavinį laikė lavinti trečiąjį luomą, juos auklėti, skleisti pažangias idėjas, plačiąja prasme jų veikla buvo reikšmingesnė: tai buvo idėjinė revoliucija, palikusi gilius pėdsakus ne tik toje epochoje, bet ir Europos istorijoje. Šią reikšmę apibūdina trys atskiri aspektai.

  • Microsoft Word 36 KB
  • 2021 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (2787 žodžiai)
  • Universitetas
  • Karolina
  • Apšvietos epochos racionalizmo įtaka Europos kultūrai
    10 - 1 balsai (-ų)
Apšvietos epochos racionalizmo įtaka Europos kultūrai. (2021 m. Sausio 19 d.). https://www.mokslobaze.lt/apsvietos-epochos-racionalizmo-itaka-europos-kulturai.html Peržiūrėta 2021 m. Kovo 08 d. 05:45
×
39 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo