Ar klonavimo praktika yra priimtina mūsų visuomenėje?


Tema klonavimas. Probleminis klausimas Ar klonavimo praktika yra priimtina mūsų visuomenėje? Tezė I Klonavimo praktika prieštarauja Bažnyčios pažiūroms. Tezė II Klonavimas – tai puiki alternatyva siekiantiems sukurti sveikesnę bei laimingesnę visuomenę. Įvadas.


Mokslo atradimų dėka atsiradusios galimybės manipuliuoti gyvybe, naudoti negimusią gyvybę kaip donorą, kelia jai pagrįstą nerimą dėl žmogaus orumo ir jo teisių apsaugos. Baiminamasi, kad klonavimas šias teises gerokai apriboja.

2) Žmogaus asmens klonavimas yra technika, neatsižvelgianti į žmogaus dvasinį matmenį ir jo teises, prieštarauja asmens vertei, unikalumui bei originalumui ir paverčia jį objektu.

Galimybės pasinaudoti klonavimo teikiama nauda yra skirtingos ir ne visiems prieinamos. Terapiniam klonavimui tinkamesni jaunesni pacientai, kurių ląstelės yra jaunesnės, jose mažiau mutacijų, o imuninė sistema stipresnė nei senyvo amžiaus. Tai kelia diskriminacijos klausimą, kuris, Katalikų Bažnyčios mokymo požiūriu, yra gana svarbus. Kaip rodo tyrimai, suaugusio organizmo, ypač žmogaus, sulaukusio 50-60 metų, klonavimas neretai būna pasmerktas nesėkmei. Pasiekus vadinamąją pilnametystę, organizmo ląstelės nustoja dalytis, todėl tampa lengviau pažeidžiamos, yra prikaupusios daug įvairių žalingų mutacijų, ilgainiui išsigimsta, taigi klonavimas vyresniojo amžiaus žmonėms nedaug tegali pasitarnauti. Kita vertus, klonavimui reikia specialaus pasirengimo, aparatūros ir technikos. Todėl tai brangus malonumas, kuris dažniausiai yra prieinamas tik turtingiesiems, o tai tik dar labiau didins atskirtį, susipriešinimą ir visuomenės dezorganizaciją, kurios pasekmes sunku numatyti. Bažnyčios požiūriu, mokslo laimėjimai, tarnaujantys ne visiems žmonėms, o tik jų grupei, nelaikytini vertybe, kurios derėtų beatodairiškai siekti.

Katalikų Bažnyčia gana atsargiai vertina atradimus, ypač tuos, kurie liečia žmogaus egzistencijos pagrindus, kėsinasi į jo asmens gyvybę, orumą, lygybę bei pačias žmogaus teises. Laikomasi pažiūros, kad atradimų panaudojimas neturi puoselėti mirties kultūros, naikinti gyvybės erdvės bei žmogaus versti prastai jaustis užterštoje etninėje erdvėje.

1) Klonavimas – tai būdas išsaugoti nykstančias arba jau išnykusias gyvūnų ir augalų rūšis bei patenkintų vis didėjančius vartotojų poreikius.

2) Klonavimas padėtų išgydyti sunkiomis ar nepagydomomis ligomis sergančius žmones bei prailgintų jų gyvenimo trukmę.

3) Klonavimas padėtų nevaisingoms poroms susilaukti vaikų bei sumažintų žmonių skausmą po artimojo arba augintinio netekties.

Klonavimas ne tik pagerintų žmonių fizinę ir emocinę savijautą, bet ir suteiktų ilgą bei laimingą gyvenimą pilnavertėje aplinkoje.

  • Microsoft Word 29 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 5 puslapiai (2048 žodžiai)
  • Universitetas
  • Alina
  • Ar klonavimo praktika yra priimtina mūsų visuomenėje?
    10 - 3 balsai (-ų)
Ar klonavimo praktika yra priimtina mūsų visuomenėje?. (2017 m. Gruodžio 02 d.). https://www.mokslobaze.lt/ar-klonavimo-praktika-yra-priimtina-musu-visuomeneje.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 25 d. 10:58
×
144 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo