Ar savo namus dar galime pavadinti gyvenimu?

Ar namai vis dar yra išlikę erdvės centru? Ko trūksta šiuolaikinių žmonių namuose?.

šiuolaikiniai žmonės yra kitokie negu mūsų senoliai. Romualdas granauskas yra parašęs apysaką gyvenimas po klevu , kurios pagrindinė veikėja yra senoji kairienė. Kūrinyje pasakojama, kaip moteris stovėjo ant kalno esančiose kapinėse ir žvelgė į laukus, kur kadaise buvo trobos. Kur tik juodesnė žemė, ten stovėjo troba. Tai rodo, jog tenai virė gyvenimas. Šilti jausmai, neužmirštami atsiminimai, vaikščiojimas grindimis persidavė žemei ir paliko randą. Tik kairienė neleido nugriauti savo namų, nes tai vienintelis jos turtas, kuriame telpa visi prisiminimai. Ir vėliau ji taip pat drąsiai puola ginti savo namų, pamačiusi lekiantį traktorių tiesiai į juos.

Tenka pripažinti, bet šiuolaikinių žmonių gyvenimas svetimėja, tampa šaltesnis ir trapesnis. Labai mažai laiko skiriame šeimai. Nebesusėdame tiek dažnai ir nebepasipasakojame, kaip sekėsi mokykloje, darbe ar treniruotėse.